Elektrėnų seniūnija

Elektrėnų seniūnija įkurta 2000 metais ir yra išsidėsčiusi abipus magistralės Vilnius-Kaunas, didesnė dalis – į pietus nuo magistralės. Beveik vienodu atstumu nutolusi nuo didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno. Ribojasi su Gilučių, Kietaviškių, Vievio bei Pastrėvio seniūnijomis, šiaurinėje dalyje – su Kaišiadorių rajonu. Į seniūnijos teritoriją įeina Elektrėnų miestas, kuris yra seniūnijos ir savivaldybės centras, bei 13 kaimų. Didžiausi kaimai – Abromiškės, Žebertonys, Geibonys.

Seniūnijos teritorija užima 3 966 ha plotą, kuriame gyvena 12 243 žmonės.  Elektrėnuose – 11 255 gyventojų, Abromiškėse – 357, Žebertonyse – 158, Geibonyse – 253 gyventojai (2021) [9].

Elektrėnų seniūnijoje veikia šiluminė elektrinė (Elektrėnų kompleksas, „Ignitis gamybos“ padalinys), atrakcionų parko „Vaikų pasaulis“ vietoje 2021 m. atidarytas naujas laisvalaikio parkas su amfiteatru, talpinančiu 600 žiūrovų, buvusiame atrakciono parko elektrinių mašinėlių paviljone, išsaugant buvusio pastato betoninius pamatus, įrengta riedlenčių aikštelė, šalia įrengta ir „Pump track“ tipo trasa. Mieste taip pat yra Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia, baseinas, ledo arena, vandenlenčių, diskgolfo parkai, 2019 m. netoli bažnyčios įkurtas Jaunimo sakurų parkas. Seniūnijoje yra nemažai ugdymo įstaigų: Elektrėnų „Versmės“ gimnazija, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų profesinio mokymo centras, Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje veikia Vievio gimnazijos Abromiškių sanatorijos skyrius, Elektrėnų lopšeliai-darželiai „Pasaka“, „Drugelis“, Elektrėnų mokykla-darželis „Žiogelis“, taip pat neformalaus švietimo įstaigų: Elektrėnų meno mokykla, Elektrėnų savivaldybės sporto centras, Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokykla.

Seniūnijoje veikia Elektrėnų socialinės reabilitacijos centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, konsultacinė poliklinika, ligoninė, Abromiškių reabilitacinė ligoninė, Elektrėnų kultūros centras, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus, Švietimo paslaugų centras, Elektrėnų socialinės globos namai, Elektrėnų šeimos namai (reorganizuoti iš globos namų ir vaikų dienos centro), įsikūrusios 3 bendruomenės – Elektrėnų, Abromiškių ir Žebertonių.
Elektrėnų seniūnijos gyventojus bei svečius aptarnauja 2 viešosios bibliotekos: Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka bei Abromiškių filialas (Žebertonyse) [6].

Seniūnijos teritorijoje yra dar išlikęs architektūros paveldo objektas – Abromiškių dvaras, kurio istorija siekia XVI amžių [11, 14] (daugiau apie Abromiškes ir dvarą žr. Abromiškės). Dvaro sodybos kompleksas (u. k. 1721), kurį sudaro dvaro rūmai (u. k. 774), svirnas (u. k. 26492), parkas (u. k. 26496), sarginė (u. k. 26493), tvarto liekanos (u. k. 26494), tvoros fragmentai (u. k. 26495) yra kultūros vertybių registre (žr.: adresu). Parkas įtrauktas ir į gamtos paminklų sąrašą.
Seniūnijos teritorijoje yra 5 kapinės. Sabališkių kapinėse yra XIX a. grafų de Reusų mauzoliejinė koplyčia [11, 13, 14]. Geibonių, Girnakalių, Kakliniškių, Migūčionių Sabališkių (Elektrėnų miesto), Senosios Abromiškių kapinės suskaitmenintos (žr. adresu).
Rytinėje Elektrėnų marių pakrantėje yra  Alinkos pilkapių grupė [1].
Elektrėnų miesto centre galima aplankyti skulptūrų parką, įkurtą Elektrėnų marių užlietiems ir išnykusiems kaimams atminti.
Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje įsikūręs Literatūros ir meno muziejus.
Per seniūnijos teritoriją driekėsi knygnešių Motiejaus Grybausko (18951928), Petro Gudelio (18951985) keliai, vyko kovos už lietuvybę – veikė slaptos lietuviškos mokyklos. Abromiškių kapinėse palaidota knygnešė Agota Tumosaitė-Prūsaitienė (1897–1972).
Iš Žebertonių kaimo kilęs kunigas monsinjoras Česlovas Krivaitis (19212004) [10].

Istorinę apžvalgą apie Elektrėnų seniūniją ir patį miestą galima rasti knygoje „Elektrėnai“ [12], trumpai apie seniūniją parašyta ir leidinyje „Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai“ [7] bei to paties pavadinimo leidinukuose „Elektrėnų savivaldybė“ [4, 5, 8].
Informacijos apie Elektrėnų seniūnijoje esančius kultūros paveldo objektus yra Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų parengtame elektroniniame leidinyje (CD) „Laiko vingiais: Elektrėnų krašto kultūros paveldas“ [11].

Rašytojas, žurnalistas Juozas Kundrotas (g. 1934) savo knygose yra aprašęs knygnešių kelius, ėjusius ir per dabartinės Elektrėnų seniūnijos teritoriją.
Apie Elektrėnų krašto kūrėjus leidinio „Kūrėjų pėdsakais“ (Vilnius, 2004) 20-ojoje knygoje rašė Benjaminas Kondratas (Vilnius, 2020. Kn. 20: Trakų, Elektrėnų ir Birštono krašte).
Onos Rasutės Šakienės surinktoje Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ [2] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [3] galima rasti pasakojimų apie Abromiškių, Alinkos, Kakliniškių, Geibonių, Girnakalių, Giedraitiškių, Migūčionių, Sabališkių, Šarkinės, Žebertonių, taip pat jau išnykusius – Perkūnakiemio, Raistinės, Lekavičių, Gudbalio ir kt. kaimus, Jagudžio, Puikino ežerus.

Literatūra ir šaltiniai

1. Alinkos pilkapynas, Raistinės pilkapynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – T. 1, p. 343.
2. Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – 646, [4] p.: iliustr., nat.
3. Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012. – Vilnius, 2013. – 611 [1] p. : iliustr.
4. Elektrėnų savivaldybė. – Kaunas, 2006. – 64 p. : iliustr.
5. Elektrėnų savivaldybė. – Vilnius, 2014. – 96 p. : iliustr.
6. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija = The history of Elektrėnai Municipality Library. – Vilnius, 2012. – 203 [1] p.: iliustr., diagr., žml.
7. Elektrėnų seniūnija = Elektrėnai Neighbourhood: [trumpai apie Elektrėnų seniūniją]. – Iliustr. // Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Elektrėnų savivaldybė, 2010. – P. 102–109.
8. Elektrėnų seniūnija. – Iliustr. // Elektrėnų savivaldybė. – [Vilnius], 2001. – P. 4.
9. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-15]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
10. Jasėnas, Justas. Česlovas Krivaitis: [apie Žebertonių kaime gimusį kunigą, monsinjorą Č. Krivaitį]. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 87.
11. Laiko vingiais: [Elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12 x 24 cm): iliustr.
12. Mizeras, Vytautas. Elektrėnų seniūnija: [istorinė Elektrėnų miesto ir apylinkių apžvalga]. – Iliustr. // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 11–178.
13. Sabališkių kapinių koplytėlė. – Iliustr. // Jankevičienė, Algė, Kuodienė, Marija. Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra. – Vilnius, 2004. – P. 56.
14. Vasilavičienė, Janina. Elektrėnų krašto kultūros paminklai: Lietuvos 1000-mečiui. – Elektrėnai, [2007]. – 1 lap. Sulankstyt. į [3] p.: iliustr.

Parengė: Jūratė Volungevičienė (Elektrėnų SVB), 2013; Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.