Migūčionys
Migūčionys yra Elektrėnų seniūnijoje, apie 1,5 km į šiaurę nuo Elektrėnų. Pietuose ribojasi su Kakliniškių kaimu, o šiaurėje ir vakaruose kaimo ribos eina palei geležinkelio Vilnius–Kaunas atšaką iš Kaugonių į Elektrėnus. Į šiaurės rytus nuo Migūčionių kaimo yra Senųjų, o į vakarus – Naujųjų Migūčionių kaimai. Visi trys kaimai anksčiau žinomi kaip viena gyvenvietė – Migučionys [5]. 1590 m. kaimas priskirtas Bekštonių kuopinio susirinkimo centrui. 1795 m. Migūčionys priklausė Gabriliavos palivarkui, XIX a. – Žaslių valsčiui, 1959 m. jis priklausė Vievio rajono Pūstakiemio apylinkei [5]. XX a. 6 dešimtmetyje nutiesus geležinkelio atšaką į Elektrėnus, kairėje geležinkelio pusėje atsidūrusi Migūčionių kaimo dalis priskirta Trakų rajonui (ir vadinta Migūčionių kaimu), o dešinėje likę Senieji ir Naujieji Migūčionių kaimai – Kaišiadorių rajonui [5], nuo 2000 m. – Elektrėnų savivaldybės Elektrėnų seniūnijai.
Per kaimą teka upelis Pakriokšnis, yra Bezduko (Bizduko) ežeras. Kaime yra veikiančios kapinės (0,34 a). Šiose kapinėse palaidotas Benediktas Trakimas (slapyvardis Genelis) – Lietuvos partizanas, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas [1, 2, 3] bei iš Migūčionių kilusi jo žmona Ona Kundrotaitė-Trakimienė (slap. Snieguolė) – partizanė, ryšininkė ir rėmėja [3, 8, 9]. Migučionių kaime gimęs operos solistas, baritonas Pranas Zaremba [6]. Šiame kaime taip pat gimė humanitarinių mokslų daktarė Laima Arnatkevičiūtė (g. 1955).
Migūčionyse gyvena 48 žmonės: 25 vyrai ir 23 moterys (2021) [4].
Vietovardis Migūčionys (Migučionys) greičiausiai kilęs iš žodžio „migulys“ – guolis [7].
Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio leidinyje „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas“ [5], leidinyje „Elektrėnai“ [12], taip pat Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [11] etnografinėje–istorinėje apžvalgoje „Buvom“ [10]. Šiuose tautosakos rinkiniuose užrašyti Migūčionių kaimo gyventojų pasakojimai, kuriuos surinko kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.
Gilučių pradžios mokyklos mokytoja Valė Belazaraitė 1936 m. užrašė Migūčionių kaimo vietovardžius, kurie yra suregistruoti elektroniniame diske „Kaišiadorių rajonas“ [13]. Buvusių partizanų Onos ir Benedikto Trakimų šeimos, tremties istorija išsamiai aprašyta tremtinių, politinių kalinių ir jų vaikų pasakojimų rinkinyje „Gyvensime tėvų žemėje“ (2 d.) [8], paties B. Trakimo pasakojimas užrašytas Stanislovo Abromavičiaus knygoje „Didžioji kova“ [1].
Vienais duomenimis Migūčionių kaimas pirmą kartą paminėtas 1532 m. [12, 13], kiti šaltiniai teigia, jog 1562 m. [5]. Kaimas paminėtas dokumente, kuriuo broliai Semenovičiai Terechovičiai pasidalijo paveldėtą Vievio dvarą ir miestelį bei miestelėnus, baudžiauninkus, taip pat dirbamas tuščias žemes bei dalį Migūčionių dvaro.
R. Gustaitis teigia, jog I pasaulinio karo metu kaime palaidoti 85 žuvę rusų ir vokiečių kariai [5], tačiau daugiau šaltinių apie šiuos palaidojimus nerasta.
1936 m. buvo išskirstytas į vienkiemius [5].
Literatūra ir šaltiniai
1. Abromavičius, Stanislovas. Benediktas Trakimas–Genelis: 1921–1998 // Abromavičius, Stanislovas. Didžioji kova. – Kaunas, 1999. – P. 196–204.
2. Abromavičius, Stanislovas. O, neverk, motušėle… : Benediktas Trakimas-Genelis, (g. 1921) // Abromavičius, Stanislovas. Žalio velnio takais. – Kaunas, 1995. – P. 64–70.
3. Abromavičius, Stanislovas. Partizaninės kovos dabartinės Elektrėnų savivaldybės teritorijoje // Elektrėnų žinios. – 2009, geg. 15, p. 7.
4. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-21]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
5. Gustaitis, Rolandas. Žaslių seniūnija: Senieji Migūčionys // Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 263–264.
6. Karaška, Arvydas. Pranas Zaremba // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2007. – [T.] 3, p. 671.
7. Kraštotyra, tautosaka: Vietovardžių kilmės prielaidos // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 171–174.
8. Kundrotaitė-Trakimienė, Ona. Paskutinės Kūčios laisvėje; Ilgas kelias namo: vienos meilės istorija // Gyvensime tėvų žemėje. – Vilnius, 2013. – P. 109–111, 112–122.
9. Kundrotaitė-Trakimienė, Ona–Snieguolė. Apie partizanus: kaip kūrėsi partizanų būriai // Elektrėnų žinios. – 2008, vas. 1, p. 14.
10. Migūčionys: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: etnografinė–istorinė apžvalga. – Vilnius, 2013. – P. 124–126.
11. Migūčionys, k. // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 55–56.
12. Tamošiūnienė, Veronika. Gilučių seniūnija // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 479.
13. Vietovardžiai : Senųjų Migūčionių kaimas Žaslių valsčiuje// Kaišiadorių rajonas : [elektroninis išteklius]. – Vilnius, 2004. – 1 elektron. opt. diskas. + 1 įd. lap.
Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2022.