Iš Žebertonių kilęs kunigas, monsinjoras, Kernavės parapijos klebonas, Kaišiadorių katedros garbės kanauninkas Česlovas Krivaitis (1921–2004) [4, 5, 9]. Atsiminimų apie Č. Krivaitį galima rasti leidinyje „Buvom“ [10] (pateikiamas jo pusseserės Jadvygos Kazakevičiūtės Medzikauskienės (g. 1937) pasakojimas). Informacija apie monsinjorą renkama ir kaupiama Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Žebertonių istorijai svarbi dar viena asmenybė – Jurgis Milančius (1869–1956). Šis literatas, kovotojas dėl lietuvybės, Žebertonyse įsteigė daraktorinę mokyklą, vaikams dovanojo nemokamų elementorių [7].

Apie Žebertonis rašoma „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [11] bei „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [12].
Kelis Žebertonių kaimo gyventojų pasakojimus apie kaimo gyvenimą surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė tautosakos rinkiniuose „Ar meni tų ažerų“ [13] ir „Buvom“ [10], apie Žebertonių mokyklą pasakojo Ona Maleravičienė [8]. Lietuvos dailės muziejuje saugoma žymaus fotografo Vytauto Balčyčio 2005 m. padaryta Žebertonių kaimo nuotrauka [1].

XVIII a. pab. duomenimis Žebertonių dvaras priklausė Kietaviškių parapijai (Trakų dekanatui, Vilniaus vyskupijai) [3]. XIX a. čia buvo Žebertonių palivarkas ir smuklė [11]. 1818–1821 m. veikė pašto stotis, kurią įrengė Mykolas Juozapas Römeris.

1950 m. Žebertonių kaime buvo atidarytas klubas-skaitykla, kur dirbo M. Brazauskienė, 1951 m. – J. Strasevičienė. 1952 m. klubas-skaitykla buvo perkeltas į Abromiškes, o 1956 m. perorganizuotas į biblioteką. 1989 m. biblioteka iškelta į Ausieniškių kaimo kultūros namus, o nuo 1992 m. vėl sugrąžinta į Žebertonių kaimą ir įkurta mokyklos pastate [6, 11, 12]. Daugiau apie bibliotekos istoriją rašyta leidinyje „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“ [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčytis, Vytautas. Žebertonys [fotografija] [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=40114>.
2. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-21]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
3. Gudelienė, Danutė. Kuo garsios Kietaviškių apylinkės // Kaišiadorys : miesto ir apylinkių praeitis. – Kaišiadorys, 1999. – P. 102.
4. Krivaitis Česlovas // Kas yra kas Lietuvoje, 2002. Kaunas, 2002. – P. 343–344.
5. Krivaitis Česlovas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 87.
6. Kubilinskienė, Irena. Abromiškių filialas // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. – Vilnius, 2012. – P. 117–118.
7. Kulikienė, Jadvyga. Jurgis Milančius // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 64.
8. Maleravičienė, Gražina Ona. Sena mokykla šaukia prisiminimus // Elektrėnų kronika. – 2007, geg. 18–24, p. 5.
9. Urbonas, Jonas. Monsinjoro Česlovo Krivaičio darbai Kernavėje // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 1163–1165.
10. Žebertonių kaimas : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 88–92.
11. Žebertonys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 876.
12. Žebertonys // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985–1988. – T. 4, p. 640.
13. Žebertonys, k. // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 78.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2022.