Karališkiai

Kaimas Želvos seniūnijoje.

Gyvena 8 žmonės, iš jų: 4 vyrai ir 4 moterys (2011 m.) [2].

Kaimo pavadinimas kilęs iš užsiėmimą rodančio asmenvardžio. Gali būti priesagos -iškiai vedinys iš asmenvardžio Karalius arba vietovardis, kilme susijęs su žodžiu „karališkas“ („priklausantis karaliui, karaliaus dvarui“) [4].

Karališkių kaime gimė rašytoja, Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė Vanda Kinderytė-Budrienė (1931-2009), gimtajam kaimui paskyrusi ne vieną eilėraštį [1].

Karališkių kaimo vietovardžio kilmė aprašyta Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ [4], apie kaime esantį Karališkių kalną rašė Vykintas Vaitkevičius knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [3]. Šiek tiek informacijos yra periodikoje, internete.

0,6 km į rytus nuo kelio Želva–Kiaukliai, 0,35 km į šiaurės rytus nuo kelio į Kybartiškius atsišakojimo iš kelio Želva–Kiaukliai, 0,3 km į pietryčius nuo Dvareliškių kaimo yra Karališkių kalnas, dar vadinamas Dievulio, Nedelios ar Aukštuoju kalneliu. Kalva apie 30×40 m dydžio, kelių metrų aukščio, nuarta, iš šiaurės, vakarų ir pietų juosiama pelkių, iš rytų – nuolaidžiai žemėja ir pereina į aplinkinius laukus [3].

Kaime yra veikiančios kapinės, kuriose pradėta laidoti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Tačiau, pasak senųjų vietinių gyventojų, netoli kapinių yra XVIII a. maro aukų kapai.

Literatūra ir šaltiniai

1. Kinderytė-Budrienė, Vanda. Vaikystės rūmuos; Karališkių slėniuos; Karališkių senkapiai: [eilėraščiai] // Vanda Kinderytė-Budrienė. Per vėdrynus. – Vilnius, 1994. – P. 8, 11, 17
2. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Vaitkevičius, Vykintas. Ukmergės rajonas: [apie Dievulio kalnelį Karališkiuose, p. 160]. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 142-187.
4. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 111.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016