Šepetys, Lionginas. Neprarastoji karta: siluetai ir spalvos: atsiminimai. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

Gyvena 11 žmonių, iš jų: 3 vyrai ir 8 moterys (2011 m.) [2].

Kaimo pavadinimas yra kilęs iš pravardinės kilmės asmenvardžio. Jis padarytas iš asmenvardžio Kazlas, kuris yra lietuviško asmenvardžio Ožys vertinys [3].

Apie Kazliškių kaimą informacijos nedaug. Vietovardžio kilmė aprašyta Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [3], kaimas minimas „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2). Šiek tiek informacijos yra periodikoje.

Kazliškių kaime gimė  habil. dr., Lietuvos Nepriklausomos valstybės Atkūrimo Akto signataras, Lietuvos MA narys korespondentas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Lionginas Šepetys (g. 1927), kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leksikografė Ritutė Šepetytė-Petrokienė (g. 1953), žurnalistė, redaktorė Danutė Šepetytė-Aleliūnienė (g. 1949).

Lionginas Šepetys atsiminimų knygos „Neprarastoji karta: siluetai ir spalvos“ skyriuje „Išleistuvės nežinion“ prisimena, kad „gimtasis Kazliškių kaimas turėjo viską, ko reikia dideliam Aukštaitijos kaimui: vandens malūną, kalvę, kapinaites, nusigyvenusį dvarponį, tėviškėn sugrįžusį „amerikoną“, vieną girtuoklį ir vieną priedurnį…“ [1].   

Literatūra ir šaltiniai

1. Šepetys, Lionginas. Neprarastoji karta:  siluetai ir spalvos:  atsiminimai. – Vilnius, 2005. – 382, [2] p.: iliustr., portr. – Pavardžių r-klė: p. 374-382.
2. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 93.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016