Kelmytė – viensėdis Juodšilių seniūnijoje, įsikūręs Petešos miškuose, prie Petešos upelio. Užtvenkus upę sudarytas Kelmytės tvenkinys. Iki 1990 metų ši vietovė priklausė Rudaminos apylinkei.

Kelmytės viesedyje gyvena 12 žmonių. Iš jų – 4 vyrai ir 8 moterys (2013 m.) [2].

Anksčiau kaimą vadino Karčiovka (lenk. Karczówka). Dėl kaimo pavadinimo kilmės yra įvairių prielaidų. Vieni teigia, kad jis yra kilęs nuo lenkiško žodžio „karčiama“ (lenk. karczma) [4], nes kadaise čia buvo malūnas ir karčiama. Kiti pasakoja, kad šioje vietoje buvo miškas, kurį naujas šių žemių savininkas Pavelas Niklevskis 1907 m. iš dalies išpjovė (lenk. wykarczował) ir įrengė teniso kortą ir krekėto aikštelę [5]. Kalbininko Jono Jurkšo teigimu, Kelmytė – tai nelietuviškos kilmės oikonimas, atsiradęs XIX a. pabaigoje [ 3].

Įdomios informacijos apie Kelmytę yra tapytojos, rašytojos, bibliotekininkės Irenos Fedorovič-Vasilevskos 2020 m. išleistame leidinyje „Dom przy drodze“ („Namas šalia kelio“). Knyga parašyta remiantis įvairių žmonių prisiminimais, spausdintiniais leidiniais bei archyvine medžiaga. Leidinys skiriamas kraštotyra besidomintiems skaitytojams. Jis gausiai iliustruotas pačios autorės darytomis ir archyvinėmis nuotraukomis. Gale pateikiamas panaudotų leidinių bibliografijos sąrašas [5].  Gyvenvietė minima „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2), leidinyje „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej“ [6], Jono Jurkšto knygoje „Vilniaus vietovardžiai“ [3]. Jono Balčiūno straipsnis apie Kelmytės senovės medžio anglių degimo vietą išspausdintas leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais“ [1]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Yra žinoma, kad 1936m. buvo Kelmytės  palivarkas, kuriame buvo 3 namai ir 5 gyventojai, ir malūnas – 1 namas ir 4 gyventojai [6].

Kaime yra valstybės saugomas regioninės reikšmės archeologinis paminklas – Kelmytės senovės medžio anglių degimo vieta. Šis paminklas 2000 m. liepos mėnesį buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Neaiškių objektų žvalgomieji tyrinėjimai 1994-1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994/1995 metais. – Vilnius, 1996. – P. 284.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-01, p. 314]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 40
4. Kelmytės senovės medžio anglių degimo vieta [Kelmytės vs., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 25207]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
5. Fiedorovič-Vasilevska, Irena. Karczówka. – Iliustr. // Fiedorovič-Vasilevska, Irena. Dom przy drodze. – Vilnius, 2020. – P. 22-23.
6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej. – Warszawa, 1938. – T. I: Województwo wileńskie, p. 72; Prieiga per internetą: <https://pbc.biaman.pl/dlibra/publication/7950/edition/7592/content>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2016, 2026