Kijonys – kaimas Rukainių seniūnijoje, Rukainių miškо apsuptyje.

2021 m. Statistikos departamento duomenimis kaime gyvena 28 žmonės [1].

2012 m. kaime įkurta Kijonių gyventojų bendruomenė.

Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo netoliese tekančio Kenės upelio [3].

Vertingos informacijos apie Kijonių kaimo istoriją yra Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ [3] bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žodine „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [4]. Ši vietovė minima I. Goškevičiaus leidinyje „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905), statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ (Warszawa, 1938, p. 71) bei leidinyje „Urzędowy wykaz polskich nazw geograficznych świata“ (Warszawa, 2019). Šiek tiek informacijos yra periodinėje spaudoje ir internete.

Yra žinoma, kad dar 1392 m. Vilniaus vaivada Hanula, gavęs kunigaikščio Skirgailos ir Vilniaus vyskupo Andriejaus sutikimą, padovanojo savo Nakyennų, arba Kijonių dvarą pranciškonų Šv. Mikalojaus koplyčiai ir vienuolynui. Tikriausiai jau XV a. pradžioje pranciškonai Kijonyse pastatė medinę koplyčią, kuri iki 1538 m. – parapijos įkūrimo netoliese esančiame Rukainių miestelyje – tarnavo šioje vietovėje kaip parapijos bažnyčia. Pranciškonai Kijonius valdė labai ilgai, iki pat XIX a. pirmosios pusės [3].

1866 m. Kijonių kaime buvo11 namų, kuriuose gyveno 50 žmonių. Iš jų: 10 pravoslavų, 36 katalikų ir 7 žydai [4].

1931 m. kaime buvo 15 sodybų, kuriuose gyveno 90 žmonių.

2022 m. Kijonių kaime archeologai atliko Armijos Krajovos ir Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių karių palaikų paieška, bet palaikų nerado [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kijonys [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2025-08-21]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Kijonys>.
2. Oleinik, Diana. Armijos Krajovos ir Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių karių palaikų paieška Vilniaus krašte [minimas Kijonių kaimas] / Diana Oleinik, Dominika Siemińska, Michał Siemiński // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2022 metais. – 2023, p. 563. Prieiga per internetą: <https://atl.lad.lt/2022/558-563.pdfb>.
3. Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno: Czas, 2002. p. 23–24. Prieiga per internetą: <https://pogon.lt/biblioteka/39-nasze-podwilenskie-ojczyzny.html>.
4. Kijany // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich – Warszawa, 1883. – T. 4 (Kęs-Kutno), p. 59. Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_IV/59>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2025