Kaimas Veprių seniūnijoje, 15 km į pietvakarius nuo Ukmergės, kairiajame Šventosios krante. Iš pietų kaimą supa Knyzlaukio miškas.

Kaime gyvena 29 žmonės, iš jų: 12 vyrų ir 17 moterų (2011 m.) [2].

Knyzlaukio kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Tai sudurtinis pavadinimas, kurio pirmasis dėmuo Knyz- kilęs iš asmenvardžio Knyza, susijusio su žodžiu „kniz–enti“, t. y. „nenoromis juoktis, krizenti“, o antrasis dėmuo – su žodžiu „laukas“, taigi –  „Knyzos laukas“[4].

Apie Knyzlaukio kaimą rašoma „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [1], monografijoje „Vepriai” [3], vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [4]. Informacijos yra periodikoje ir internete.

1596 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Knyzlaukio dvaras [1].

Knyzlaukio kaime būta akmens ir ankstyvųjų metalų laikotarpio gyvenvietės. Kaimo teritorijoje, Šventosios saloje netoli tilto per Šventąją ties Vepriais rastas mezolitinis ovalinis kirvelis bei netaisyklingas skaldytinis [3].

Kaime yra kapinės. Paskutinis palaidojimas datuojamas apie 1936 m.

Literatūra ir šaltiniai

1. Knyzlaukis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 173.
2. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Zabiela, Gintautas. Veprių valsčiaus senovės bruožai: [Knyzlaukis minimas, p. 58]. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose  // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 53-65.
4. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 104. 

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016