Kaimas Veprių seniūnijoje, 5 km nuo Veprių miestelio.

Kaime gyvena  170 žmonių, iš jų: 77 vyrai ir 93 moterys (2011) [6].

Kultuvėnų kaimo pavadinimas kilęs iš nebevartojamo tėvavardinės prigimties asmenvardžio Kultuvėnas (Kultuvo ar Kultuvės šeimynai priklausantis asmuo), kuriam pradžią davė žodžiai „kultuvas“ (įrankis javams kulti, spragilas) ar „kultuvė“ (spragilo buožė; įrankis skalbiniams velėti) [7].

Informacijos  apie Kultuvėnų kaimą ir jame esančius kultūros paveldo objektus galima rasti „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [4], kraštotyros monografijoje „Vepriai“ (serija „Lietuvos valsčiai“), kurioje publikuotas  architektės, humanitarinių m. dr. Marijos Rupeikienės straipsnis „Veprių krašto dvarų sodybų ir sakralinių pastatų architektūra“ [3]. Vietovardžio kilmė aprašoma  Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [7]. Šiek tiek informacijos yra periodikoje, internete.

Kaime veikia paštas, Ukmergės kultūros centro Sližių filialas, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Sližių kaimo padalinys, Ukmergė rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvė, įmonės „Velembrožas“ parduotuvė, Veprių vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius.

Kultuvėnų kaime (Dvaro g. 5.)  yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Sližių dvaro sodybos fragmentai (LR kultūros ministro įsakymas „Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo valstybės saugomais“, 2015 m. gegužės 5 d. Nr. ĮV-285). Kompleksą sudaro ponų namas, vadinamas rūmais ir parko fragmentai.  Sodyba įkurta XIX a. pr., rekonstruota XIX a. pab., XX a. pr. Pastatas vienaaukštis,  sudėtinio tūrio, ištęsto stačiakampio plano, dengtas aukštu pusvalminiu stogu (stogu su laužtais, besikeičiančio nuolydžio šlaitais). Sienos suręstos iš sienojų, tinkuotos. Viduje sienos ir lubos taip pat tinkuotos. Pietiniame rūmų fasade anksčiau yra buvusi atvira galerija (ant sienos matomos tvirtinimo žymės), iš kurios atsivėrė puikūs vaizdai į upelio slėnį. Pastatas smarkiai nuniokotas, bet yra išlikę įdomių autentiškų detalių: langų apvadai, kurių formose persipina būdingi provincijos statiniams etniniai statybos bruožai su profesionaliosios architektūros detalėmis [3].
1923 m. dvaro pastate buvo įkurta Sližių pradžios mokykla.  Po karo čia buvo įsikūrusi tuometinio S. Nėries kolūkio raštinė, kultūros namai. Pastačius naująjį administracinį pastatą, dvare buvo apgyvendintos šeimos [1, 8].

Kaime yra vietinės reikšmės architektūrinis, sakralinis kultūros paveldo objektas, įrašytas į kultūros vertybių registrą – Kultuvėnų kapinių statinių kompleksas, kurį sudaro tradicinių liaudiškos architektūros formų koplyčia ir netaisyklingo plano tvora su vartais. Medinė koplyčia pastatyta XIX a. antroje pusėje. Koplyčia su nedideliu bokšteliu – varpine, stačiakampio plano, užbaigto trisiene apside. Sienos suręstos iš sienojų ir apkaltos vertikaliai lentomis, stogas dvišlaitis, o bokštelio – keturšlaitis, su kylančiu kryžiumi-saulute. Koplyčios pagrindinio fasado architektūroje aiški klasicizmo stiliaus įtaka. Vidaus erdvė salinė, dengta lygiomis lubomis ir suskaidyta į tris zonas: prienavį, navą ir presbiteriją.  Koplyčioje yra Sližių dvaro savininkams Bielinskiams skirtos memorialinės lentos. Šalia koplyčios yra ir jų kapas. Vartai akmenų mūro tvoroje, juosiančioje kapines, yra „plytų“ stiliaus, originalios architektūros, statyti tarpukariu [3].

Kultuvėnų kaimo centre yra paminklas (aut. Jonas Žentelis), skirtas 1917 m. liepos 25 d. Samantonių kaime įvykusio valstiečių pasipriešinimo vokiečių okupacinės valdžios įsakui atiduoti visą metų derlių, žuvusiųjų atminimo įamžinimui. Pasipriešinimo metu  buvo nušauti 7 valstiečiai, dar 2 mirė nuo žaizdų. Paminklas pastatytas vietoje 1928 m. pastatyto akmeninio kryžiaus, kuris, kad nebūtų sunaikintas sovietinės valdžios, 1975 m. buvo perkeltas į Kultuvėnų kapines [4].

Jankeliūnas, Steponas. Iš vaikystės į gyvenimo vieškelius.- Ukmergė, 2014. Knygos viršelis

Kaime yra skulptūra „Paukščiai“ (aut. Viktoras Žentelis).

Eiliuotą istorinę baladę „Už duoną kasdieninę“, skirtą 1917 m. žuvusiems Veprių krašto valstiečiams, yra parašęs vepriškis poetas Antanas Šimatonis, kuri publikuota knygelėje „Ką byloja senovė“ [5].

Buvusio S. Nėries kolūkio (centrinė gyvenvietė – Kultuvėnai) pirmininko, m. dr. Stepono Jankeliūno atsiminimų knygoje „Iš vaikystės į gyvenimo vieškelius“ (Ukmergė, 2014) pasakojama Sližių krašto istorija vieno žmogaus akimis. Tai lyg savotiška viso Sližių krašto enciklopedija, metraštis. Knyga gausiai iliustruota.

Kultuvėnų kaime veikia Sližių vardu vadinamas Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos padalinys, kurio aptarnaujamame regione gyvena 335 gyventojai. Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro  118 fiz. vnt., 97 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra 121 (2016 m.) [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Buchaveckas, Stanislovas. Veprių valsčiaus pradžios mokyklos sovietų ir nacių okupacijos metais (1940-1944): [apie Sližių (Kultuvėnų) pradžios mokyklą, p. 550-551] // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 545-556.
2. Gineikienė, Janina. Sližių biblioteka. – Iliustr. – Bibliogr.: 4 pavad. // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P.714-724.
3. Rupeikienė, Marija. Veprių krašto dvarų sodybų ir sakralinių pastatų architektūra: [apie Sližių dvaro sodybą, p. 786-788; Sližių kapinių koplyčią, p. 808-810]. – Iliustr. // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 777-818.
4. Šilinienė, Birutė. Kaizerininkų nužudytų valstiečių paminklas. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad.  // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 112.
5. Šimatonis, Antanas. Už duoną kasdieninę: istorinė baladė. – Iliustr.  // Antanas Šimatonis. Ką byloja senovė: [eiliuotos legendos, istorinės sakmės, padavimai]. – Ukmergė, 2007. – P. 51-61.
6. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą:<http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 106-107.
8. Žentelis, Jonas. Veprių valsčiaus pradžios mokyklos: [apie Sližių pradžios mokyklą, p. 528-536 ]. – Iliustr. // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 511-542.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016