Lelikoniai

Kaimas Želvos seniūnijoje. Ribojasi su Bajorų, Juodelių kaimais ir Molėtų rajonu. Kaimas priklauso Molėtų rajono Pusnės Šv. Juozapo Globos parapijai.

Kaime  gyvena 19 žmonių, iš jų: 8 vyrai ir 11 moterų (2011) [4].
 
Kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio – buvusio tėvavardžio Lelikonis (Leliko sūnus). Asmenvardis Lelikas yra priesagos –ikas vedinys iš Lelis ar Lelys, kuris sietinas su žodžiu „lelys“ (apsileidėlis) [5].
 
Lelikonių vietovardžio kilmė aprašyta Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [5], šiek tiek informacijos yra knygoje „Pasakojimai apie Želvą” [1], apie kaime stovėjusį mažosios architektūros paminklą – stogastulpį, rašyta „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [2].
 

Kaime yra veikiančios kapinaitės.

Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše yra mažosios architektūros paminklas – stogastulpis, stovėjęs Lelikonių kaime prie kelio, kurį tiesinant, stogastulpis buvo perkeltas. Dailininko Adomo Varno (1879–1979) nuotraukoje, darytoje 1925 m., užfiksuotas medinis, trijų aukštų stogastulpis su keturkampiu bokšteliu ir paprastu kryželiu viršuje. Visi paminklo stogeliai dengti skarda. Pats didžiausias, žemutinis, stogelis keturšlaitis, jo kampuose – vielinės atramėlės, dekoruotos pakabučiais, kaip ir pagrindo tvorelė. Prie stulpo, tarp pertvarėlių, pritvirtintos šventųjų skulptūros. Virš šio stogelio tarp plokštuminių pertvarėlių prie stulpo pritvirtintos šventųjų skulptūros, pridengtos beveik plokščiu, keturkampiu stogeliu. Kampuose matomos taip pat vielinės atramėlės. Viršuje, po keturšlaičiu stogeliu, prilaikomu masyvių kolonėlių, matosi dar keletas skulptūrų. Pačiame viršuje – kryželis. Stogastulpis 1900 m. dirbtas Virbalo iš Skuolių kaimo. Fotografuota Lelikonių k. ūkininko Jono Vasiliausko kieme [2-3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kriaučiūnienė, Zita. Pasakojimai apie Želvą / Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. Pasakojimai apie Želvą. – Ukmergė, 2005, p. 105.
2. Patašius, Algimantas. Lelikonių stogastulpis. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. –  Vilnius, 1998. – T. 1,  d. 2: Rytų Lietuva, p. 104.
3. Stogastulpis. Lietuvos dailės muziejus [interaktyvus] 2011. [žiūrėta 2016 07 18]. Prieiga per internetą: <http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/index.aspx?cmp=search&action=details&lang=LT&mus=1&ext_id=1058460>.
4. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą:<http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 104.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016