Lentvorai

Kaimas Lyduokių seniūnijoje, 3,5 km į šiaurės vakarus nuo Lyduokių miestelio, Siesarties kairiajame krante. Dalis kaimo teritorijos priklauso Siesarties valstybinio kraštovaizdžio draustiniui, kuriame saugomas Siesarties upės slėnio kraštovaizdis su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietėmis [5]. Kaimas ribojasi su Kurėjų kaimu ir Lentvorų mišku. Per kaimą eina asfaltuotas kelias Žemaitkiemis–Lyduokiai. Kaimas priklauso Lyduokių parapijai.

Kaime gyvena 31 žmogus, iš jų: 16 vyrų ir 15 moterų (2011) [6].
 
Lentvorų kaimo pavadinimas kilęs iš žodžių „lenta“ ir „tvora“ [8].

Apie kaimo istoriją, Lentvorų kapinaites ir kitus kultūrinius bei gamtos paminklus rašoma knygoje Lyduokiai 1499–1999″ [3]. Apie Siesarties valstybinį kraštovaizdžio draustinį, kuriam priklauso dalis kaimo teritorijos, rašoma knygoje Ukmergė: informacinis-reprezentacinis leidinys“ [5]. Apie Lentvorų ąžuolą rašo gamtininkas Gediminas Isokas Lietuvos gamtos paminkluose“ [1], taip pat Romas Pakalnis ir Daiva Letukaitė knygoje  „Medžiai senoliai Lietuvoje“ (Kaunas, 2005). Šiek tiek informacijos yra periodikoje bei internete. 

Prie kryžkelės į Žemaitkiemį ir Lyduokius, ant kalnelio, kairėje kelio pusėje yra neveikiančios Lentvorų kapinaitės (plotas 0,06 ha). Pasakojama, kad šis kalnelis buvo supiltas maro aukoms laidoti. Anksčiau kapinaičių žemė priklausė Siesarties malūne gyvenusiems žydams, kurie čia ir buvo laidojami. Kaimo žmonės jose nebuvo laidojami. Laikui bėgant kapinaitės nyko, nuo kalnelio buvo kasamas smėlis. Saugant palaidotų žmonių atminimą Lentvorų kaimo gyventojas Česlovas Valaika čia pastatė du medinius kryžius. Lentvorų kapinaitės anksčiau buvo įtrauktos į archeologijos paminklų sąrašą AV-1582 [2-3].
 
Siesarties upės kairiajame krante yra valstybės saugomas gamtos paveldo hidrogeologinis objektas – Lentvorų šaltinis [7].
 
Lentvorų kaimo kultūrinėje pievoje, Žemaitkiemio–Lyduokių kelio dešinėje pusėje yra dar vienas valstybės saugomas gamtos paveldo botaninis objektas – Lentvorų ąžuolas, kurio skersmuo – 2 metrai, aukštis – 20 metrų. 1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų [1].

Lentvorų miško pakraštyje, prie Jankūnų vienkiemio, pastatytas paminklinis kryžius žuvusiems 1914 metų kare [4].
 
 Literatūra ir šaltiniai
 

1. Isokas, Gediminas. Lentvorų ąžuolas. – Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 330.
2. Navickienė, Albina. Lentvorų kapinaičių istorija // Gimtoji žemė. – 1993, gruod. 11, p. 3.
3. Navickienė, Albina. Lyduokiai 1499-1999 / Albina Navickienė, Palmira Katinaitė. – Vilnius, 1999, p. 68-69.
4. Navickienė, Albina. Priglaudė bendras kapas // Gimtoji žemė. – 1992, rugs. 5, p. 3.
5. Ukmergė: informacinis-reprezentacinis leidinys. – Ukmergė [i. e. Vilnius, 2006], p. 8.
6. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. „Valstybės žiniose“ paskelbtas Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas // Gimtoji žemė. – 2007, rugpj. 18, p. 2.
8. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 129.  

Parengė: Janina Baškauskienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių kaimo padalinys), 2009; 2016