Kaime gyvena 23 žmonės, iš jų: 11 vyrų ir 12 moterų (2011) [9].

Kaimo pavadinimas yra kilęs iš gyvūninės kilmės asmenvardžio Lokys [12].

Lokinės vietovardžio kilmė aprašyta Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [12]. Daugiausia rašyta apie Lokinės piliakalnį su gyvenviete – informacijos yra knygose „Kultūros paminklai: mokslinių straipsnių rinkinys” [1], „Lietuvos piliakalniai: atlasas” [8], „Lietuvos medinės pilys” [10], „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais“: [straipsnių rinkinys]” [3]. Apie Lokinės dvaro sodybą rašyta leidinyje „Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis” [4]. Apie dvaro sodybą ir jos savininkus nemažai rašyta periodikoje, informacijos yra internete.

Istoriniuose šaltiniuose Lokinės palivarkas pirmą kartą paminėtas 1585 m., veikiausiai Daumantams priklausiusio Siesikų dvaro dalis.
Lokinės dvaras priklausė didikų Daumantų-Siesickių šeimai, vėliau – Radviloms, Grotusams (Grothuss), iš kurių 1790 m. dvarą pirko Kauno iždininkas Juozapas Končia.  Ši giminė Lokinę valdė iki Antrojo pasaulinio karo. XVIII-XIX amžių sandūroje jie Lokinėje pastatė sodybą, kurioje gyveno iki 1940 m. Dvare veikė mokyklėlė, kurią lankė aplinkinių kaimų vaikai [4].
Medardas Končia (1808–1899 m.) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, už tai buvo suimtas ir ištremtas į Archangelsko guberniją. 1843 m. grįžo į tėviškę, buvo išrinktas Ukmergės bajorų maršalka. Apie Lokinės dvarą ir jo savininkus – 1831 ir 1863 sukilimų dalyvius Končias – informacijos galima rasti Ukmergės kultūros almanacho „Eskizai“ aštuonioliktajame numeryje. Keletas straipsnių supažindina su 1831 metų sukilėlio Medardo Končios gyvenimu ir veikla, jo biblioteka, dvare saugotais periodiniais veikalais. Pateikti M. Končios dienoraščio fragmentai, atskleidžiantys šios neeilinės asmenybės bruožus [2, 5, 11].
1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, pastatai priklausė tuometiniam Siesikų tarybiniam ūkiui.

Yra išlikę buvusio Lokinės dvaro sodybos fragmentai: mūrinis svirnas, tvartas, daržinė, oficina (fligelis), du kumetynai, daržinė, užimantys 11,2 ha teritoriją.

Kaime yra valstybės saugomas archeologijos paminklas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą – Lokinės piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Kritkalniu. Jis yra 1,3 km į pietus nuo  Ukmergės-Pagirių ir Siesikų-Lėno kelių kryžkelės, apie 0,6 km į pietryčius nuo Lokinės dvaro sodybos. Piliakalnis įrengtas atskiroje lėkštais 8 m aukščio šlaitais kalvoje, supamoje pelkių. Kalva suardyta karjerų ir arimų, todėl sunku nustatyti pirminę piliakalnio išvaizdą. Pietinėje ir vakarinėje papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1998 m.), kurioje rastas iki 40 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinku, geležies gargažėmis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Piliakalnį 1970, 1993 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas [1, 7-8].

Končių atminimo įamžinimui skirtas kuklus paminklas, kuriame įrašyta: „Čia gyveno ir dirbo 1931 m. ir 1863 m. sukilimo dalyviai ir organizatoriai tėvas Medardas Konča 1808-1899 m. ir sūnus Medardas Konča 1838-1868 m.“.

Kunigo, istoriko Valerijono Meištavičiaus (Walerian Meysztowicz) atsiminimų knygoje „Pašnekesiai apie žmones ir laikus“ neįtikėtinai gyvai perteikti pasakojimai apie gyvenime sutiktus žmones – valstiečius, politikus, dvarininkus ir kt. Vienas iš pasakojimų skirtas Lokinės dvaro savininko Medardo Končos aprašymui [6].
 

Literatūra ir šaltiniai

1. Dakanis, Bronius. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai: [apie Lokinės piliakalnį, p. 44] // Kultūros paminklai: mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1994, kn. 1, p. 35-60.
2. Dvarininkų Končių Lukinė. – Iliustr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Eskizai. – Nr. 18 (2008), p. 6-9.
3. Jarockis, Romas. Lokinės senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1998 m. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais” [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 1998/1999, p. 91-96.
4. Lokinė. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis. – Vilnius, 2010. – P. 218-219.
5. Medardo Končios dienoraščio fragmentai. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 18 (2008), p. 22-63.
6. Meysztowicz, Walerian. Končos // Meysztowicz, Walerian. Pašnekesiai apie laikus ir žmones. – Vilnius, 2004. – P. 94-97.
7. Tautavičius, Adolfas. Lukinė: [apie piliakalnį]. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 18 (2008), p. 3.
8. Ukmergės rajono piliakalniai: [apie Lokinės piliakalnį, p. 184]. – Iliustr., schem. // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 170-201.
9. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
10.Zabiela, Gintautas. Lokinė: piliakalnis // Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. – Vilnius, 1995. – P. 237.
11.Zabiela, Gintautas. Lokinė. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 18 (2008), p. 4-5.
12.Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 93.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016