Mikalajūnai

Kaimas Gelvonų seniūnijoje, 3 km į pietvakarius nuo Gelvonų.

Statistikos departamento duomenimis kaime gyvena 23 (2011 m.) gyventojai, iš jų – 9 vyrai, 14 moterų [2].

Apie Mikalajūnų kaimą rašoma 2009 m. „Versmės“ leidyklos išleistoje monografijoje „Gelvonai“ [7], Kultūros paminklų enciklopedijoje [3], kitose enciklopedijose, periodikoje.

Kaimas susikūrė XVI a. II pusėje, per Valakų reformą. Minimas nuo XVIII a. pradžios. Iki baudžiavos panaikinimo priklausė Gelvonų dvarui. 1847 m. buvo 16 sodybų ( iš jų – 12 baudžiauninkų, 3 – daržininkų ir viena – laisvo žmogaus). XX a. pradžioje kaimas išsiplėtė (27 sodybos).  Po Antrojo pasaulinio karo sumažėjo ūkinių trobesių, dalis jų buvo perstatyta, daug nugriauta [5].
Išliko XVI a. vidurio valakiniam kaimui būdingas gatvinis rėžinis planas su  XIX a.- XX a. pirmos pusės etnografinėmis sodybomis ir pavieniais pastatais. Gatvinėse dvipusėse sodybose pirkios ir svirnai statyti galu į gatvę, už jų – tvartai, kitapus gatvės – kluonai (neišliko). XXI a. pradžioje kaimas apnykęs [4].

Dvidešimt dviejų sodybų gatvinis Mikalajūnų kaimas įrašytas į kultūros vertybių registrą [1].

Kaime yra valstybės saugomas objektas – Raudonkos, Mikalajūnų piliakalnis, vadinamas Batareika. Piliakalnis (Batarėja) įrengtas aukštumos kyšulyje, Kabarkštos dešiniajame krante.  Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia [5]. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Piliakalnis iš visų pusių smarkiai nuplautas Kabarkštos (šlaitai eroduoja ir dabar), likusi tik apardyto pylimo dalis. Piliakalnis apaugęs smarkiai praretintais lapuočiais medžiais.
2003 m. Manvydas Vitkūnas  piliakalnio aikštelės liekanose ištyrė 11 kvadratinių m dydžio plotą, rado lipdytos ir žiestos keramikos šukių [6]. 
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Dvidešimt dviejų sodybų gatvinis kaimas: Mikalajūnų kaimas. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. 2007-2010 [žiūrėta 2016-10-21]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-10-21]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Puodžiukienė, Dalė. Mikalajūnai. – Iliustr., Žml. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1. d.1: Rytų Lietuva, p. 286-292.
4. Rimkevičienė, Jurgita. Mikalajūnai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – T. 15, p. 76.
5. Šešelgis, Kazys ir kt. Mikalajūnai. – Iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 77-78.
6. Širvintų rajono piliakalniai: [apie Raudonkos  piliakalnį, p. 52-53]. – Iliustr., Žml. // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 34-55.
7. Veliūtė, Ingrida. Senasis Mikalajūnų kaimas: istorinė praeitis ir šiandiena / Ingrida Veliūtė, Rasa Školiarenkaitė. – Iliustr. // Gelvonai. – Vilnius, 2009. – P. 834-873.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2011; 2016