Obeniuose gyvena 15 gyventojų: 6 vyrai ir 9 moterys (2021) [1].

Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [3], laikraštyje „Kietaviškės“ [7].
Iš Obenių kaimo kilusių gyventojų pasakojimų ir prisiminimų apie kaimą ir čia buvusį dvarą galima rasti Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ [6] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [5]. Pasakojimus surinko kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.

Kietaviškių pradžios mokyklos mokytoja Melianija Kurgonaitė 1936 m. užrašė Obenių kaimo vietovardžius. Jie suregistruoti elektroniniame diske „Kaišiadorių rajonas“ [8]. Vietovardžių pateikėjas – iš Obenių kaimo kilęs Jonas Paškevičius.

Kaimas (lenk. Obeniany) paminėtas jau 1619 m. 1795 m. Obeniuose – 14 sodybų, 97 gyventojai. Kaimas tuomet priklausė Jadvygai Oginskienei. Kaime gyveno net keturios Vėželių šeimos. Buvo karčema, kur gyveno 4 asmenų žydų šeima. Po 1830–31 m. sukilimo rusų valdžia iš sukilėlio Gabrieliaus Oginskio konfiskavo Obenių dvarą. Dvaro valdytoju tapo teisėjas Lopacinskis. Paties dvaro pastatai buvo blogos būklės ir planuoti perstatyti [4]. Pagal 1836 m. sudarytą dvaro inventorių, palivarke buvo 10 pastatų, iš jų 2 buvo pastatyti „prūsų mūro maniera“ – plytų mūro su medinėmis sijomis sienomis. Kaimas 1928 m. išskirstytas į vienkiemius. Kaime buvo paplitusios Stasiulevičiaus, Saliutos, Karpavičiaus, Katulio, Gliaudelio pavardės. 1931 m. minimi dveji Obeniai: 50 sodybų kaimas ir vienas ūkis (palivarkas) [3].
1918–1935 m. Obeniai buvo viena iš septynių Kietaviškių valsčiaus seniūnijų [2, 4].
1937 m. Obeniuose gyveno ne tik katalikai, bet ir 10 sentikių. Tarpukario metais veikė vandens malūnas. 1944 m. prie šio malūno nušautas sovietinis aktyvistas A. Puidokas. 1948 m. į Sibirą ištremta 7 asmenų Jurkevičių šeima, 1949 – 2 Mikalauskai [3].
Kuriantis Elektrėnų miestui, kaimas buvo perskirtas. Viena dalis lig šiol priklauso Elektrėnų miestui (Obenių gatvė), kita dalis – Kietaviškių seniūnijai [7].
2000 m. kaime buvo 10 namų.

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-26]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
2. Gudelienė, Danutė. Kietaviškių seniūnija. Patys sau šeimininkai: [minima Obenių seniūnija Kietaviškių valsčiuje] // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 326.
3. Gustaitis, Rolandas. Obeniai : [apie kaimą] // Rolandas Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 62.
4. Kietaviškės : Kietaviškių seniūnijos istorinė apžvalga. – Kaišiadorys, 1998. – 295 p.: iliustr., žml.
5. Obeniai // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 193–196; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-kietaviskiu-seniunija/>.
6. Obeniai : [žmonių pasakojimai apie kaimą, dvarą] // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 52, 61, 67, 69, 138–143,174, 211, 333–334; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_kietaviskes/>.
7. Obenių kaimo istorija // Kietaviškės. – 2011, Nr. 5, p. 4.
8. Vietovardžiai : Obenių kaimas Žiežmarių valsčiuje// Kaišiadorių rajonas : [elektroninis išteklius]. – Vilnius, 2004. – 1 elektron. opt. diskas. + 1 įd. lap.

Parengė: Janina Černiauskienė (Elektrėnų SVB Kietaviškių filialas), Jūratė Volungevičienė (Elektrėnų SVB), 2011; 2013; 2022.