Kaimas Veprių seniūnijoje, 19 km į pietvakarius nuo Ukmergės, abipus kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis, prie Geležės upelio (dešinysis Šventosios intakas). Į pietus nuo kaimo yra Pageležių miškas, į pietryčius – Pageležių durpynas.

Gyvena 100 žmonių, iš jų: 46 vyrai ir 54 moterys (2011 m.) [15].

Pageležių kaimo pavadinimas kilęs iš vandenvardžio su priešdėliu pa-, rodančiu, prie kokio vandens telkinio įsikūrusi vietovė. Tarmiškai tariama Pagelažiai. Kilęs iš upelės Geležė, kurios vardas siejamas su žodžiu „geležis“ [17].

Pageležių kaime gimė meno istorikas, grafikas, muziejininkas, kultūros veikėjas Paulius Galaunė (1890–1988), žurnalistė, poetė, rašytoja Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952), mokytoja, poetė Lionė Melanija Jankeliūnienė (g. 1940).

Žinių apie Pageležių praeitį galima rasti enciklopedijose [8-9], kraštotyrininko, žurnalisto ir visuomenininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [6], kraštotyros monografijoje „Vepriai“ (serija „Lietuvos valsčiai“) [16 ].

XIX a. kaimo augimą lėmė trakto Sankt Peterburgas–Varšuva tiesimas (1830–1835 m.), pastatyta arklių pašto stotis, smuklė (karčema), kartu atlikusi ir viešbučio funkciją.  Pageležių pašto stotis, neišlikusi iki mūsų dienų, išsamiai aprašoma Jono Pleckevičiaus leidinyje „Nuo Kauno iki Daugpilio: senuoju pašto traktu“ [10], Ukmergės kraštotyros muziejaus mokslinio bendradarbio Raimondo Ramanausko leidinyje „Traktas Sankt Peterburgas–Varšuva: arklių paštas Ukmergės–Kauno ruože“ [13] bei straipsnyje „Apie senąjį plentą“ [12].
Prieš I pasaulinį karą kaime buvo Ukmergės apskrities antrosios nuovados viršininko (pristavo) įstaiga, veikė etapo (persiuntimo) kalėjimas.
Pašto stoties veikla nutrūko 1916 m. nutiesus siaurabėgį geležinkelį Ukmergė–Jonava. Tarpukariu Pageležių pašto stotis buvo išardyta ir nugriauta.
1923 m. čia buvo 36 ūkiai su 177 gyventojais. Buvo eksploatuojamas Pageležių durpynas, statomi namai darbininkams ir administracijai [10].
1923-1953 m. veikė Pageležių pradžios mokykla, 1953-1962 m. – septynmetė, vėliau – aštuonmetė. Uždaryta 2008 m. Šios mokyklos istorija išsamiai aprašoma Jono Žentelio straipsnyje „Pageležių pradžios mokykla“ monografijoje „Vepriai” [15].

1990 m., minint meno istoriko, grafiko, muziejininko Pauliaus Galaunės 100-ąsias gimimo metines, gyvenamojo namo vietoje, kur gimė ir augo žymus kultūros veikėjas, buvo pastatytas paminklas – koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra (skulpt. Rimantas Zinkevičius).

Pageležiai minimi lietuvių liaudies padavimuose, atsiminimuose, grožiniuose kūriniuose. Tėviškės apylinkėse padavimų yra užrašęs Paulius Galaunė (Povilas Golovnia), kurie buvo publikuoti žurnalo moksleiviams „Aušrinė“ priede „Vasaros darbai“ [11]. Apie kelio Sankt Peterburgas–Varšuva tiesimą per Pageležių durpyną yra išlikęs padavimas, kuris publikuotas įvairiuose lietuvių tautosakos rinkiniuose [1, 7]. Taip pat šio padavimo literatūrinė versija pateikta vepriškio poeto Antano Šimatonio knygelėje „Ką byloja senovė‘‘ [14]. 
Įdomi šios vietovės praeitis aprašoma P. Galaunės, kurio tėvas buvo Pageležių pašto stoties kalvis, atsiminimų knygoje „Likimo duota: muziejininko novelės“. Autorius pasakoja, kad „Pageležiai, mano gimtinė, anuo metu buvo labai savotiška Kauno gubernijos, Ukmergės apskrities vietovė. Jie rėmėsi į plentą, jungiantį ne vien Jonavą su Ukmerge, bet ir Vakarų Europą su Rusijos imperijos centru – Peterburgu“ [2]. Pageležiai aprašomi ir  Zitos Žemaitytės  monografijos „Paulius Galaunė“ skyriuje „Ilgo kelio pradžia“ (Vilnius, 1988).
Poetė Leonora Jankeliūnienė savo gimtajam kaimui yra paskyrusi eilėraštį „Pageležiai“ [3]. Taip pat ši autorė yra surinkusi medžiagą apie Veprių apylinkės vietovardžius, taip pat  ir Pageležių kaimo upelių, kalnelių, pievų, ganyklų, krūmynų, ežerų ir pan. pavadinimus [5] bei su bendraautore Aldona Černiauskiene užrašiusi Pageležių kaimo ir jos gyventojų istoriją [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Eik pas Moką pasimokyt…: Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai. – Ukmergė, 2007, p. 61.
2. Galaunė, Paulius. Likimo duota: muziejininko novelės. – Kaunas, 1998. – 164 p.: iliustr.
3. Jankeliūnienė, Lionė Melanija. Pageležiai: [eilėraštis] // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 934.
4. Jankeliūnienė, Lionė Melanija. Pageležių kaimas 1945-2010 metais / Lionė Melanija Jankeliūnienė, Aldona Černiauskienė. –  Iliustr.  // Veprai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 934-947.
5. Jankeliūnienė, Lionė Melanija. Veprių apylinkės vietovardžiai: [Pageležių kaimo vietovardžiai, p. 1090-1091] // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 1090-1095.
6. Kviklys, Bronius. Veprių apylinkės. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 547-548.
7. Lietuvių tautosaka. – Vilnius, 1967. – T. 4: Pasakos, sakmės, pasakojimai, oracijos, p. 625.
8. Pageležiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass), 1960. – T. 21, p. 341.
9. Pageležiai; Pageležių-Kaušankos miškai; Pageležių raistas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 733.
10.Pleckevičius, Jonas. Pageležių arklių pašto stotis. – Iliustr. // Jonas Pleckevičius. Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu. – Vilnius, 2007. – P. 44-45.
11. Prietaringi tikėjimai ir darbai: [tautosaka, surinkta Pageležių sodžiuje] / surinko Povilas Golovnia // Vasaros darbai: „Aušrinės“ priedas. – 1911, Nr. 2, p. 28; Prieiga per internetą: <http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000794994>.
12.Ramanauskas, Raimondas. Apie senąjį plentą / Raimondas Ramanauskas, Jonas Žentelis. – Iliustr. //  Veprai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 452-457.
13.Ramanauskas, Raimondas. Pageležių pašto stotis. – Iliustr. // Raimondas Ramanauskas. Traktas Sankt Peterburgas-Varšuva. – Ukmergė, 2004. – P. 27-29.
14.Šimatonis, Antanas. Juodas tiltas: [eiliuotas padavimas] // Antanas Šimatonis. Ką byloja senovė. – Ukmergė, 2007. – P. 134-139.
15.Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
16.Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – 1320 p.:  iliustr., faks., nat., portr., žml. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale ir išnašose. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės.
17. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 117.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016