Prūdiškės

Prūdiškės – kaimas Juodšilių seniūnijoje, 15 km į pietus nuo Vilniaus. Kaime, užtvenkus Petešos upelį (Rudaminos intakas), atsirado Prūdiškių tvenkinys, užimantis 5,3 ha ploto.

Gyventojų skaičius – 404 (2021m.) [1].

Yra koplyčia, pensionatas. Prūdiškių pensionatas, kaip socialinė įstaiga, savo veiklą pradėjo 1946 metais. Šiuo metu jame gyvena 150 visiškai valstybės išlaikomų globotinių, sergančių psichikos ligomis. Jam priklauso 85,5 ha žemes. Pensionatas turi savo veikiančias kapines [2, 3, 8].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Prūdiškių kaimą informacijos beveik nėra, išskyrus trumpas žinutes „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [5], „Mažojoje lietuviškoje enciklopedijoje“ [4], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [6] bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [11]. Gyvenvietė tik minima I. Goškevičiaus leidinyje „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ“ (Вильна, 1905), statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ (Warszawa, 1938, p. 71). Apie Prūdiškių dvarą rašoma Lietuvos dvarų enciklopedijoje“ [9]. Apie 2017 m. surastą Prūdiškių pilkapyną rašoma leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais“ [10]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Apie Prūdiškių kaimo istoriją turima labai mažai duomenų. Žinoma tik, kad XIX a. Prūdiškių dvare buvo 2 namai, kuriose gyveno 15 žmonių. Visi jie buvo katalikai [11]. Iki XX a. dvaras priklausė Godlevskiams, vėliau – kunigui Sličkai. 1935 m. kunigas dvarą kartu su žeme pralošė kortomis, ir visas jo turtas atiteko bankui [2].

1934–1939 m. Prūdiškėse veikė Žemės ūkio mokykla [5].

1992 m. Prūdiškių buv. dvaro sodybos fragmentų kompleksas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius [interaktyvus] 2022. [žiūrėta 2024-02-09]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/2021_m._Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas>.
2. Istorija. Prūdiškių pensionatas. 2009 [žiūrėta 2009-12-17]. Prieiga per internetą: <http://prudiskiusgn.lt/?page_id=11>.
3. Nemanytė, Monika. Aplankytas dar vienas pensionatas – Prūdiškėse. – Iliustr. // Klubo „13 ir Ko“ žinios. – 2007, Nr. 3, p. 10-13.
4. Prūdiškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p.
5. Prūdiškės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 457.
6. Prūdiškės // Visuotinėje lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 19, p. 193.
7. Prūdiškių buv. dvaro sodybos fragmentai [Prūdiškių k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 915]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2021-03-04]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
8. Prūdiškių pensionatas. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 212.
9. Semaška,Algimantas. Prūdiškių dvaras // Algimantas Semaška, Ingrida Semaškaitė. Lietuvos dvarų enciklopedija. 570 dvarų aprašymų. – Vilnius, 2017, p. 222.
10. Šatavičius, Egidijus. Naujai surasti pilkapynai Rytų ir Vidurio Lietuvoje: archeologiniai žvalgymai: [apie Prūdiškių pilkapyną p. 578-580] // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais. – 2018, p. 570–591.
11. Prudziszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1889. – T. 9 (Pożajście-Ruksze). – p. 77; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_IX/77>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2024