Rokantiškės – kaimas Šatrininkų seniūnijoje. Šiaurinė kaimo dalis (atskirta Juodšilių–Kyviškių geležinkelio linijos) prijungta prie Vilniaus.

2022 m. rugpjūčio 24 d. kaimelio teritorijoje pradėtos Rokantiškių karinio miestelio statybos. 2024 m. vasario 5 d. karinis miestelis buvo atidarytas. Į jį įsikėlė Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų batalionas. Kompleksą sudaro kareivinės su 550 miegamųjų vietų, medicinos punktas, valgykla, ramovė, štabas, sporto kompleksas su aikštynais, remonto dirbtuvės ir garažai [1].

Kalbininko Jono Jurkšto nuomone Rokantiškių vietovardis yra asmenvardinės kilmės vedinys su priesaga –iškės. 1795 m. dokumente užfiksuotas vietovardis Rakancizski [5].

Apie Rokantiškių istoriją informacijos galima rasti knygos „Lietuvos metraštis: Bychovco kronika“ paaiškinimuose, parašytuose istoriko Rimanto Jaso [6]. Dailėtyrininkas Vidas Poškus remdamasis „Bychovco kronika“, knygoje „Nedingęs Vilnius“ lygina Rokantiškių pilies įkūrimo legendą su Vilniaus pilies įkūrimo mitu [6a]. Rokantiškių istorija ir lankytinos vietos aprašytos kultūrologės Nijolės Balčiūnienės knygelėje „Abipus Neries“ [2], gamtosaugininkės Rūtos Baškytės ir geografo kartografo Pauliaus Kavaliausko leidinyje „Vilniaus regioniniai parkai“ [3]. Abu leidiniai yra gausiai iliustruoti. Apie buvusią Rokantiškių bažnyčią rašė mokytoja Teresa Brazevič (Brazewicz) [12], bažnyčia minima knygoje „Lietuvos vienuolynai: vadovas“ (Vilnius, 1998), istoriko, kraštotyrininko Kazio Misiaus ir geografo Romualdo Šinkūno žinyne „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (Vilnius, 1993). Bendro pobūdžio informacijos yra „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [4], „Lietuviškoji tarybinėje enciklopedijoje“ [8], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [5], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [11]. Kaimas minimas „Vietovardžių žodyne“ (Vilnius, 2002 m.), kalbininko Jono Jurkšto leidinyje „Vilniaus vietovardžiai“ [5], 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žodine „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [11], statistikos sąraše „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie“ (Wilno, 1938)

Dabar priklausančioje Vilniaus miestui Rokantiškių dalyje XII–XIII a.  buvo viena seniausių Lietuvoje pilių, priklausiusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Alšėnų kunigaikščių protėviams. Lietuvos metraštyje įrašyta legenda, siejanti Rokantiškes su Alšėnų giminės pradžia. Tai yra pirmasis Rokantiškių paminėjimas [5]. 1530 m. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis šią pilį perdavė karalienei Bonai Sforcai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto motinai. Iki 1542 m., Vilnios kairiajame krante, prie pilies, buvo pastatyta Rokantiškių Šv. Kryžiaus bažnyčia [15]. 1554 m., Žygimantui Augustui valdant, buvo parengtas Rokantiškių seniūnijos aprašymas, kuriame yra duomenų ir apie buvusią bažnyčią. XVI a. pilis kurį laiką priklausė Goštautams. Nuo XVII a. pirmosios pusės Rokantiškes valdė Pacai. Pilis ir bažnyčia buvo sugriautos 1655 m. karų su Rusija metu, ir jau nebeatstatytos. 1506 m. Lietuvos metrikos aktuose minimas Rokantiškių valsčius. Rokantiškės buvo valdiniams nuomojama karaliaus žemė, o vėliau – seniūnija be miesto teisių. Nuo XVI a. minimas ir Rokantiškių dvaras, karališka valda, kurią sudarė 8 kaimai. 1636 m. Rokantiškėse pastatytas popieriaus fabrikėlis. Čia buvo ir malūnas. Dvaro (vėliau seniūnijos) žemes valdė Pacų ir Sapiegų šeimos, vėliau caro metais, jos buvo nuomojamos įvairiems asmenims. 1798 m. istoriniuose šaltiniuose Rokantiškės minimos kaip kaimas ir dvaras. XIX a. pabaigoje caras Rokantiškes atidavė Rusijai lojaliems dvarininkams Puslovskiams. Rokantiškių žemes su Vilniaus miestu jungė senasis Polocko kelias, vadinamas Batoro keliu. Palei Juodąjį ir Polocko kelią veikė smuklės. XIX a. 8-ajame dešimtmetyje Rokantiškių palivarko teritorijoje pradėjo kurtis būsimoji Naujoji Vilnia [2, 11].

Yra žinoma, kad 1886 m. Rokantiškėse buvo 8 namai, kuriose gyveno 57 katalikai ir 28 katalikai gyveno Rokantiškių viensėdyje [13].

1968 m. prie Rokantiškių prijungtas Klonių kaimas. Senųjų pastatų beveik neišliko, būdingi naujos statybos namai. Dalį kaimo sudaro dirbama žemė (javų laukai), kitur vyrauja beržynai.

Rokantiškės minimos grožinėje literatūroje. Eilėraščių vietovei yra paskyrę poetai Vytenis Grabauskas [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Atidarytas Rokantiškių karinis miestelis: pirmą kartą greta Vilniaus įsikuria pilnas kovinis batalionas. <https://kam.lt/atidarytas-rokantiskiu-karinis-miestelis-pirma-karta-greta-vilniaus-isikuria-pilnas-kovinis-batalionas/>.
2. Balčiūnienė, Nijolė. Abipus Neries. – Vilnius, 2008, p. 39–43.
3. Baškytė, Rūta. Rokantiškės. – Iliustr. // Baškytė, Rūta, Kavaliauskas, Paulius. Vilniaus regioniniai parkai: [atgyja, vilioja, dabina]. – Vilnius, 2002. – P. 34–35.
4. Grabauskas, Vytenis. Rokantiškės: [eilėraštis] // Grabauskas, Vytenis. Beržas, kurio nebėra. – Vilnius, 1997. – P. 97.
5. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p.12, 38.
6. Lietuvos metraštis: Bychovco kronika. – Vilnius, 1971, p. 33,62, 214, 215.
6a. Poškus, Vidas. Rokantiškės, arba Pakartoti Gediminą. – Iliustr. //Poškus, Vidas. Nedingęs Vilnius: miesto akupunktūros. – Vilnius, 2016. – P. 25–27.
7. Rokantiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. –Vilnius, 1971. – T. 3, p. 95.
8. Rokantiškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1982. – T. 9, p. 469.
9. Rokantiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 559.
10. Rokantiškės (Šatrininkai) [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2025-08-30]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Rokanti%C5%A1k%C4%97s_(%C5%A0atrininkai)>.
11. Rokantiškės // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 20, p. 226.
12. Brazewicz, Teresa. Kościół w Nowej Wilejce: [taip pat apie senovėje buvusią Rokantiškių Šv. Kryžiaus bažnyčią]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2001, nr 8, p. 9–11.
13. Rakanciszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich – Warszawa, 1838. – T. 9 (Poźajście-Ruksze), p. 502. Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_IX/502 >

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2025