Seniūnijoje yra pašto įstaiga, geležinkelio stotelės, biblioteka, maldos namai, klubas, sveikatos punktas, parduotuvės, kavinė. Pagrindiniai verslai – žemės ir miškų ūkis, medžio apdirbimas, gyventojų aptarnavimas [19].
Bendruomenė siekia žmonių gerovės, kuria jaukumą ir grožį. Sariai 2007 metais buvo gražiausiai besitvarkančios seniūnijos centras [14, 25].
Seniūnė Janina Jankevičiūtė straipsnyje „Sarių seniūnija“ plačiai pasakoja apie seniūnijos socialines problemas: aptvarkytos 8 kapines, kaimų apšvietimas, respublikinės reikšmės gamtos paminklų priežiūra, suremontuota Sarių prieplauka ir kt. [4].
Lietuvių kalbos ir literatūros institutas 1980 metais tyrinėjo Sarių apylinkių vardus [15].

Sarių kaimas įsikūręs 11 kilometrų į pietvakarius nuo Švenčionių miesto. Nuo kelio į dešinę tyvuliuoja ilgas, siauras, kiek vingiuotas Sarių ežeras. Jo pietiniame gale, kur išteka Saria, yra Sarių gyvenvietė [5].

Sarių kaimo klube įsikūrusi amatų mokyklėlė, kur jaunimas mokosi austi.
Sariuose gyvena ir kuria skulptorius Marius Grušas, tautodailininkė Juzefa Martinkėnienė, literatė Elvyra Šaranienė.

Apie šį kraštą rašė Česlovas Kudaba knygoje „Švenčionių rajonas“ [5]. Apie kaimo senbuvių gyvenimą rašoma Mildos Sivickienės straipsnyje „Pusdienis Sarių kaime“ [22]. Bibliotekos kraštotyros kartotekoje esantys įrašai byloja apie vykusias ekspedicijas Sarių kaime, bendruomenės kūrimąsi ir jos aktyvią veiklą, kaimo klube vykstančius renginius [12, 13, 14, 23, 26].

Apie seną kaimo istoriją byloja Sarių pilkapis, kuris yra 0,1 km į šiaurę nuo kaimo kapinių. Gausybė pilkapių ir senkapių rodo, kad čia kadaise gyvavo galinga, klestinti Nalšios žemė.

Archeologė Ona Kuncienė savo straipsniuose „Sarių senkapis“ [6] ir „Sarių kapinynas“ [6] pateikia duomenų apie 1970 – 1971 metais archeologinių kasinėjimų metu rastą 81 XIII amžiaus pabaigos XIV amžiaus pradžios griautinis kapą [10].
Vėliau Sarių kaimas garsėjo kaip dvarvietė (palivarkas).
Unijinės Lietuvos laikais dvarą valdė Bialozorai, Maslauskiai, Goldneriai, generolas Liabencovas ir Komarai [21].
Iki 1986 m. veikė aštuonmetė mokykla [16].

Kaimas pradėjo statytis nuo 1930 metų, iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo tik 4 namai [21].

Sarių kaime yra ne vienas lankytinas objektas.

Sarių tuopa – 1960 m. paskelbta gamtos paminklu [3].

1988 m. pastatytas koplytstulpis – ąžuolas (skulpt. Juozapas Jakštas) [23].

1992 m. buvo pastatyta, o 2002 m. restauruota Sarių kaimo koplytėlė (skulpt. Marius Grušas) [18].

Jaunimas pamėgo Sarių ežerą, o vestuvininkai – Sarių tvenkinius su tilteliais ir trykštančiais fontanais [21]. Pakrantėje verslininkai ir bendruomenės nariai įrengė poilsiavietę [11].

Yra veikiančios Sarių kaimo kapinaitės [7, 18].

Šarūnas Laužadis yra sukūręs legendų apie Sarius. Jos spausdinamos šio autoriaus knygose „Nalšios žemės paslaptys“ ir „Švenčionių krašto legendos“ [8]. Pasak vienos legendos, Sarių pilį pastatė karžygys Sarys, nugalėjęs atsibasčiusias į Nalšios žemę nesuskaičiuojamas klajoklių totorių ordas. Drąsuoliams lietuviai supylė didžiulius pilkapius, todėl jų taip gausu šiame krašte. Poetas Algimantas Cimbolaitis parašė eilėraštį „Ekspromtas pakeliui į Sarius“ [1].

Nuo 1973 m. kaime veikia Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Sarių kaimo biblioteka-filialas [17]. 2002 m. įsikėlė į buvusio Žeimenos tarybinio ūkio vaikų lopšelio-darželio patalpas. Šiuo metu Sarių bibliotekos fonde sukaupta 8 203 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro 152 fiz. vnt. dokumentų. Kraštotyros kartotekoje yra 497 kortės.
Kaimo bendruomenė džiaugiasi, kad nuo 2008 m. bibliotekoje įsteigtas viešasis interneto prieigos taškas, ir gyventojai gali mokintis kompiuterinio raštingumo [24]. Bibliotekos veiklą populiarina straipsniai apie vykusius renginius. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Cimbolaitis, Algimastas. Ekspromtas pakeliui į Sarius: [eilėraštis] // Cimbolaitis, Algimantas. Sudegę metai. – Utena, 2003. – P. 129.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.  Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.
3. Isokas, Gediminas. Sarių tuopa // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995.- P. 301.
4. Jankevičiūtė, Janina. Sarių seniūnija – Iliustr. // Žeimenos krantai – 1999, spal. 30, p.
5. Kudaba, Česlovas. Meros ir Sarios tarpupiais // Kudaba, Česlovas. Švenčionių kraštas.- Vilnius, 1983.- P. 70-76.
6. Kuncienė, Ona. Sarių kapinynas // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 350-351.
7. Kuncienė, Ona. Sarių senkapis // Lietuvos arheologija.-  Vilnius, 1979.T.1, p.76 – 100.
8. Laužadis, Šarūnas. Sarių milžinkapiai: [legenda] // Laužadis, Šarūnas. Nalšios žemės paslaptys.- Utena, 1998.- P. 29-3.
9. Maceinienė, Tatjana. Tikintis žmogus blogo nepadarys : [apie Sarių kaimo gyventojus] // Žemės druska – 2000, liepa-rugpjūtis, p. 43-44.
10. Marcinkevičiūtė, Eglė. Pilkapynų palei rekonstruojamą kelią Švenčionėliai-Sariai žvalgymai /Marcinkevičiūtė, Eglė, Šatavičius, Egidijus // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2006, p. 460-462.
11. Narkūnas, Bronius. Kuo patrauklus seniūnijos centras ir jo apylinkės: [apie Sarių gyvenvietę] // Švenčionių kraštas. – 2007, birž. 20, p. 5.
12. Pauliukevičienė, Irena. Sarių bendruomenė pripažinta perspektyvia ir toli pažengusia. – Portr. // Švenčionių kraštas – 2001, lapkr. 24, p. 1-2.
13. Požėlienė, Irena. Sariuose – kaimo bendruomenės, vietos valdžios ir verslo partnerystė.- Iliustr.// Švenčionių kraštas.- 2009, kovo 21, p. 3.
14. Ridikas, Vytautas. Sariai – gražiausiai rajone tvarkomas seniūnijos centras. – Iliustr. // Nalšios žinios. – 2007, rugpj. 17, p. 1, 3.
15. Rinkevičiūtė L. Sarių apylinkės vardai // Kalbos kultūra [Sąs.]38. Vilnius, 1980, p. 72- 76.
16. Sariai.- Iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987.- T. 3, p. 628.
17. Sarių kaimo biblioteka-filialas. Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2008-2010 [žiūrėta 2010-11-10]. Prieiga per internetą: < http://www.svencioniuvb.lt/content/view/36/45/ >.
18. Sarių seniūnija. – Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas. – Vilnius, 2003. – P. 53-58.
19. Sarių seniūnija // Švenčionių rajono ekonominės ir verslo plėtros programa iki 2007 m.- Švenčionys, 2002.- P. 83-84.
20. Sarių seniūnija // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000.- T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 275.
21. Sarių seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2016 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?-641241387>.
22. Sivickienė, Milda. Pusdienis Sariuos: mūsų kaimai: [apie Apolionijos ir Daneliaus Burkauskų Sarių senbuvių gyvenimą]. – Iliustr. // Žeimenos krantai. – 2005, lapkr. 5, p. 5.
23. Sveikos gyvensenos skatinimas Sarių kaimo bendruomenėje  – Iliustr., schem. // Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis. – [2009]. – P. 87-89.
24. Šaknys, Bernardas. Bendruomenės stiprybė – išmintingi žmonės: [apie Sarių kaimo bendruomenę. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2008, geg. 14, p. 21.
25. Šaknys, Bernardas. Sariai kuria grožį, gerovę. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2006, kovo 10, p. 19.
26. Šaknys, Bernardas. Sarių senoliai pagerbė duoną kasdienę: [apie Duonos šventę]. – Portr. //Valstiečių laikraštis – 1999, gruod. 14, p. 8.

Parengė: Marytė Nemeikienė (Švenčionių viešosios bibliotekos Sarių k. biblioteka-filialas), Danutė Bučelienė (Švencionių SVB), 2010; 2017