Senieji Maceliai – kaimas Šalčininkų rajone, Baltosios Vokės seniūnijoje  4 km į vakarus nuo Baltosios Vokės, 2 km į pietus nuo Merkio prie Jašiūnų–Pirčiupio kelio. Kaimas priklauso Rūdninkų parapijai.

Apie Senuosius Macelius rašoma kraštotyrininko Broniaus Kviklio leidinyje ,,Mūsų Lietuva“ [2], istorikų Stanislovo Buchavecko ir Mečislavo Machuliako knygose [1, 5], ,,Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], leidinyje ,,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [4].

Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1641 metais.
Senųjų Macelių kaimą supa Rūdninkų giria. Girioje buvo keliasdešimt pilkapių, aplinkui apkastų grioviu. 1933 m. Vilniaus universiteto archeologijos muziejaus darbuotojai ištyrė 23 pilkapius. Keliuose pilkapiuose buvo degintiniai IX–XII a. žirgų kapai. Juose rasta geležinių balno kilpų, žąslų, sagčių. Radiniai laikomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje  Vilniuje [3]. 2001 ir 2002 m. buvo vykdyti Senųjų Macelių pilkapyno archeologiniai tyrimai [4].
Per 1831 ir 1863 m. sukilimus Rūdninkų girioje veikė stiprūs sukilėlių būriai. Ypač dideliu kovingumu pasižymėjo L. Narbuto, Visloucho, Lubičo vadovaujami būriai. Ties Rūdninkų giria įvyko keletas susirėmimų su caro kariuomene. Sukilėlių rinktinę sudarė 600 šaulių, 50 raitelių ir dalgininkų būrys. 1863 m. gegužės 19 d. šią rinktinę puolė trys rusų pėstininkų kuopos ir 100 kazokų, bet nesėkmingai. Spalio 19 d. girioje rusai apsupo susilpnėjusį G. Čechavičiaus 40 vyrų būrį. Sukilėliai labai narsiai gynėsi ir prasimušė pro juos apsupusio priešo grandines. Mūšiuose dalyvavo ir Vilniaus universiteto studentų dalinys. Sukilėliams malšinti rusų vyriausybė buvo atsiuntusi daug kariuomenės, kuri apsistojo prie Senųjų Macelių kaimo. Nuo čia rusai iškirto 7 km miško juostą, kad galėtų įvežti patrankas [2, 3].
Tarpukario laikotarpiu netoli Senųjų Macelių  girioje buvo įrengta tuometinių aukštų valstybės pareigūnų reprezentacinių medžioklių sodyba – Sendkovas. Į Sendkovą taip pat atvykdavo tuometinis, 1926–1939 m. buvęs Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis (Ignacy Mościcki) [5].
Antrojo pasaulinio karo metu 1943 m. prie Senųjų Macelių aukštumoje tarp pelkių dislokavosi  didžiausia Rūdninkų girioje sovietų partizanų bazė. Už 0,5 km, perėję Špigulės upelį, rasime kairėn atsišakojantį asfaltuotą keliuką į buvusį sovietmečiu partizaninės šlovės muziejų  [1, 5].

Prie kaimo yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapai. Kautynėse žuvę sukilėliai palaidoti Senųjų Macelių kapinėse [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 233.
2. Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 213–214.
3. Senieji Maceliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 183.
4. Stankus, Jonas. Senųjų Macelių pilkapynas. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje – 2002, p. 74-77.
5. Machulak, Mieczysław. W stronę Solecznik. Turystycznym szlakiem po rejonie Solecznickim. – Krosno, 2002, p. 217.

Parengė: Kristina Slavinska (Šalčininkų SVB), 2019