Šilninkai

Kaimas Želvos seniūnijoje, 3-3,5 km nuo Želvos į šiaurės rytus. 

Gyvena 1 žmogus (2011 m.) [1].
 
Kaimo pavadinimas gali būti fiziografinės (gamtos) arba asmenvardinės kilmės. Jis padarytas iš žodžių „šilininkas“ (šilų gyventojas) ar „šilas“. Taip pat gali būti kilęs ir iš asmenvardžio Šilius (Šilininkas, Šiliūnas ir kt.) [3].
 
Šilninkų kaimo vietovardžio kilmė aprašyta Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ [3], apie kaime esančią senąją šventvietę – Koplyčkalnį – rašė Vykintas Vaitkevičius savo knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [2].
 
0,75 km į šiaurę nuo kelio Molėtai–Ukmergė, Siesarties kairiojo kranto slėnio aukštumoje yra pailga, viršuje apie 40 m ilgio, 15-20 m pločio smėlinga kalva iškiliu viršumi, vadinama Koplyčkalniu. Pasakojama, kad kalne senovėje buvo koplyčia [2].
 
Už 0,3 km į vakarus nuo Koplyčkalnio yra pilkapiai, datuojami I tūkst. antrąja puse.
 

Literatūra ir šaltiniai

1. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Vaitkevičius, Vykintas. Ukmergės rajonas: [apie Koplyčkalnį, p. 181-182]. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 142-187.
3. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 96.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016