Slabada

Gatvinis kaimas Lyduokių seniūnijoje, išsidėstęs į rytus nuo Lyduokių miestelio palei asfaltuotą kelią Lyduokiai – Virkščiai. Kaimas suaugęs su Lyduokių miesteliu ir vadinamas Slabados gatve. Ribojasi su Ramoniškės, Virkščių, Juknonių kaimais, Siesarties upe ir Felinkos mišku. Į kaimo teritoriją įeina ir buvęs Felinkos vienkiemis.

Kaime gyvena 43 žmonės, iš jų: 18 vyrų ir 25 moterys (2011) [6].

Slabada – nutautusių dvarininkų pamėgtas slaviškas gyvenviečių pavadinimas. Rusios (XI–XVIII a.) laikais „sloboda“ – taip iš pradžių buvo vadinamos laisvųjų žemdirbių gyvenvietės, vėliau – kaimai ir ypač priemiesčiai [8].

Apie Slabados kaimo istoriją, žmones, jų papročius, tradicijas, vietovardžius rašoma iš ten pat kilusios žymios kraštotyrininkės (kartu su P. Katinaite) išleistoje knygoje „Lyduokiai 1499-1999“ [3], vietovardžio kilmė aprašoma žymaus kalbininko Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ [8]. Gediminas Isokas „Lietuvos gamtos paminkluose“ aprašo Slabados kaime esantį valstybės saugomą gamtos paveldo botaninį objektą – Felinkos ąžuolą [1], kaime esanti Strockaus koplytėlė aprašyta leidinyje „Nukentėję paminklai“ [5]. Apie kaimą informacijos yra rajono ir šalies spaudoje.

Krastotyrininke Albina Navickiene

Kraštotyrininkė Albina Katinaitė-Navickienė. – Ukmergė, 2007. Knygos viršelis

Slabados kaime  gimė  žurnalistas, laikraščio „XXI amžius“ politikos apžvalgininkas Petras Katinas(1937-2009), Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys  Julius Vaicekauskas (g. 1939),  humanitarinių mokslų daktarė Palmyra Katinaitė (g. 1940), taip pat iš Slabados kaimo kilusi kraštotyrininkė Albina Katinaitė-Navickienė (g. 1937), Tėviškės pažinimo draugijos narė, Garbės kraštotyrininkė. Išleido knygelę (kartu su P. Katinaite) „Lyduokiai 1499-1999“ [3], „Kolūkinio kaimo žaizdos: pirmųjų kolūkiečių prisiminimai“ (Ukmergė, 2008). Išleista jos darbų bibliografija „Kraštotyrininkė Albina Katinaitė-Navickienė“ [2]. 

Felinkos vienkiemis priklausė Lyduokių dvarui. Jame buvo įkurtas avių veislininkystės ūkis. Buvo auginamos marisonų švelniavilnės avys. Kaime buvo tradicija per Devintines lankyti kaimo kryžius, didžiausios iškilmės būdavo prie Strockaus koplytėlės [3].

Slabados kaime, Felinkos miške auga valstybės saugomas gamtos paveldo botaninis objektas – Felinkos ąžuolas, kurio skersmuo yra 1,6 metro, aukštis – 15 metrų. 1988 metais ąžuolas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu, vėliau įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą [1, 7].

Ukmergės rajono savivaldybės kultūros paveldo vietos registro objektas – Strockaus koplytėlė stovi kaimo viduryje, dešinėje kelio pusėje. 1888 m. ją pastatė vietos ūkininkas Mykolas Strockus. Koplytėlė medinė, dviejų dalių, su Kristaus, suklupusio po kryžiumi, skulptūra. Po Antrojo pasaulinio karo metais koplytėlė vietos valdžios aktyvistų buvo suniokota, o septintame dešimtmetyje – nugriauta. 1990 m. koplytėlė atstatyta [4-5].

Slabados kaimo kapinaitės yra 0,8 km į šiaurės rytus nuo Lyduokių miestelio (plotas 0,18 ha), neveikiančios. Kapinių kalvelės rytinė pusė iškasinėta. Šios kapinės anksčiau buvo įtrauktos į archeologijos paminklų sąrašą AV-1581.

Literatūra ir šaltiniai

1. Isokas, Gediminas. Felinkos ąžuolas // Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 329.
2. Kraštotyrininkė Albina Katinaitė-Navickienė: bibliografijos rodyklė. – Ukmergė, 2007. – 45, [1] p.: iliustr., portr.
3. Navickienė, Albina. Lyduokiai 1499-1999 / Albina Navickienė, Palmira Katinaitė. – Vilnius, 1999, p. 79-86.
4. Navickienė, Albina. Sugriauta, bet nepražuvusi : [apie Strockaus koplytėlę] // Gimtoji žemė. – 1990, bal. 7.
5. Strockaus koplytėlė. – Bibliogr.: 1 pavad. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 192-193.
6. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. „Valstybės žiniose“ paskelbtas Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas // Gimtoji žemė. – 2007, rugpj. 18, p. 2.
8. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 131.

Parengė: Janina Baškauskienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių kaimo padalinys), 2009; 2016