Šumskas – miestelis Kalvelių seniūnijoje, 32 km į rytus nuo Vilniaus, prie pat sienos su Baltarusija.

Šumske gyvena – 919 gyventojai. Iš jų 439 – moterys ir 480 – vyrai (2013) [3].

Miestelyje veikia 2 pagrindinės mokyklos (lietuviška ir lenkiška), paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, biblioteka, kultūros centras. Netoli miestelio yra Šumsko geležinkelio stotis. Prie bažnyčios veikia Piligrimų namai, kuriuose galima apsistoti ir gauti nakvynę. Kiekvienais metais Šumske vyksta tradicinės katalikiškojo jaunimo dienos, į kurias atvyksta jaunimas ne tik iš Lietuvos bet ir iš kaimyninių valstybių [23].

Iš pradžių prie Juodojo trakto įsikūręs Šumskas vadinosi Laukininkais (lenkiškai – Polany). 1618 metais jį įsigijo dvarininkas Kazimieras Šumskis ir dvarą pavadino savo vardu.

Apie Šumsko istoriją yra rašęs Bronius Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva“ [5], Miroslavas Gajevskis (Mirosław Gajewski) leidinyje „Historie z okolic Wilna“ [22]. Vertingos istorinės informacijos apie Šumską yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [27]. Apie Šumską rašoma ir Alinos Balčiūnienės ir Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvo (Baltarusija) 2013 m. išleistoje knygoje „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej“ [1]. Šioje knygoje informacija pateikiama lietuvių, baltarusų ir lenkų kalbomis. Knyga iliustruota šiuolaikinėmis objektų nuotraukomis. Pridedamas Ašmenos aukštumoje esančių lankytinų vietų žemėlapis. Pateikiamas leidinių bibliografinis sąrašas. 2014 m. Nemėžio kaimo bendruomenės išleistame Žygimanto Jasiulionio ir Evaldo Černiausko nuotraukų albume „Skrydis virš Ašmenos aukštumos“ siūloma pamatyti, greta kitų vietovių, ir Šumską bei jo apylinkes, iš paukščio skrydžio. Leidinyje lietuvių ir lenkų kalbomis trumpai aprašomi šių vietovių ypatumai [4]. Turistinės informacijos apie Šumską galima rasti leidiniuose „Vilniaus regionas: kultūrinio turizmo maršrutai“ [15] ir „Вильнюсский регион: маршруты культурного туризма“ [28]. Apie miestelio architektūrą rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [7, 18] ir kt. leidiniuose. Naujausios informacijos apie religinį paveldą yra 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [20]. Turistinės informacijos apie Šumską galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Po Lietuvą“ (Vilnius, 2002), „Lietuvos keliais“ [12] bei Varšuvoje išleistuose leidiniuose „Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny“ [25] ir Mečislovo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) – „Litwa: Podróż sentymentalna“ [24].

Šumsko dvaras istoriškai žinomas nuo XVII a. Apie tai, kad Šumsko apylinkėse gyventa nuo senų laikų, įrodo šalia Barvoniškių kaimo esantys pilkapynai bei prie Didžiosios Kuosinės kaimo esantis Pilaitės piliakalnis.

1696 m. Šumsko dvaro savininkai Mykolas Šumskis ir Halina Šumskienė pastatė medinę bažnyčią ir įkurdino vienuolius dominikonus. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1833 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, 1835 m. – varpinė ir šventoriaus vartai. Rusijos valdžia 1857 m. vienuolyną uždarė. 1892 m. Šumske buvo atidaryta ligoninė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje Šumskas buvo valsčiaus centras [5, 22, 26].

Šumske yra unikalių valstybės saugomų architektūros paminklų. Tai bažnyčios ir vienuolyno ansamblis bei buv. dvaro sodyba su parku [17, 18].

Šv. arkangelo Mykolo Bažnyčia pastatyta 1789 metais. Ją projektavo ir statė architektas Tomas Ruselis (Russeli Tommaso, XVIII a.). Bažnyčios statybose dalyvavo ir architektas Augustinas Kosakauskas (1737–1803) [2]. Bažnyčia yra mūrinė, vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus bazilikinis, 3 navų [6, 18]. Bažnyčioje yra 3 paminkliniai dailės kuriniai: „Arkangelas Mykolas“ (XVIII a.) paveikslas, medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ (1937, skulptorius Tadeušas Godziševskis (Tadeusz Godziszewski) (1904–1977)), ir Liudviko Šumskio antkapinis paminklas (XIX a.). Paminklo postamento fasadinėje sienelėje iškaltas memorialinis įrašas. Jame sakoma, kad paminklą savo mirusiam vieninteliam sūnui Liudvikui pastatė tėvai Juzefas ir Oktavija Šumskiai. Šumsko bažnyčioje yra palaimintosios šv. Faustinos relikvijos [9, 10, 20].

1837–1839 metais vietoje seno medinio vienuolyno pastatytas naujas mūrinis vienuolynas. Jis yra klasicistinių formų, 2 aukštų 2 statmenų korpusų. Vienuolynas jungiasi su bažnyčia per šiaurinę zakristiją ir sudaro pusiau uždarą kiemą. Kieme yra 2 romantizmo laikotarpio koplytstulpiai, kryžius ir varpinė [11, 18].

Šumsko dvaro sodyba susiformavo XIX a. pirmoje pusėje. Yra išlikę mūriniai vienaukščiai klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, ledainė, svirnas, kluonas, arklidė, tvartas, vandens malūnas ir tvora. Ansamblio šiaurinėje dalyje yra parkas. Visi šie objektai yra saugomi valstybės [8, 12, 15].

Dvaro rūmų parke yra akmuo su dubeniu. Šis akmuo įtrauktas į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [21].

1996 metais, kai buvo švenčiamos Šumsko šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios įkūrimo 300-osios metinės, šiai datai įamžinti miestelio gyventojai pastatė ant kalvos tris kryžius [19, 26].

Šalia bažnyčios, kitoje gatvės pusėje, yra Šumsko gyvenvietės kapinės. 1944 metais šiuose kapinėse buvo palaidotas Tarybinės armijos karininkas – vyresnysis leitenantas Valerijus Miguškinas. Ant kapo iš metalo lakštų pastatytas obeliskas. Tai rajono reikšmės saugomas istorijos paminklas [16].

Šumsko bei aplinkinių kaimų gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono CB Šumsko kaimo filialas. Tai viena iš seniausių viešųjų bibliotekų rajone, įkurta 1940 metais. Bibliotekos fonde sukaupta 6359 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro apie 50 fiz. vnt. spaudinių. Kraštotyros kartotekos apimtis daugiau kaip 100 kortelių. Bibliotekoje skaitytojams įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos.

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnienė, Alina. Šumskas // Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej / [teksto autoriai Alina Balčiūnienė, Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvas (Baltarusija)]. – Iliustr.- Vilnius, 2013. – p. 58-63.
2. Drėma, Vladas. Architektas Augustinas Kosakauskas / Vladas Drėma. – Iliustr. – Santr. angl., p. 96. – Tęs. Pradžia: Nr. 10. – Bibliogr.: 9 pavad. // Kultūros barai. – 2004, Nr. 11, p. 78-84.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos = Nad Wyzyną Oszmianską: fotoalbumas: [apie Šumską p. 2, 32-35] / Žygimantas Jasiulionis, Evaldas Černiauskas. – Vilnius, 2014. – 112 p. Iliustr.
5. Kviklys, Bronius. Šumskas // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 200.
6. Kviklys, Bronius. Šumskas. Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 311-314.
7. Levandauskas, Vytautas. Šumsko dvaro sodyba. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 336-338.
8. Levandauskas, Vytautas. Šumsko sodybos ansamblis // Statyba ir architektūra. – 1982, Nr. 8, p. 22-23.
9. Mikulevič, Irena. Unikalus sakralinės architektūros perlas: Šumsko bažnyčioje atidengtos iliuzorinės sienos fragmentai / Irena Mikulevič. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2009, birž. 25 – liep. 1, p. 1, 3.
10. Misius, Kazys. Šumskas // Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas / Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. – Vilnius, 1993. – P. 576-577.
11. Petkus, Viktoras. Šumsko dominikonų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia ir vienuolynas / Viktoras Petkus. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Dominikonai Lietuvos kultūroje. – Vilnius, 2004. – P. 673-712.
12. Semaška, Algimantas. Šumsko dvaras. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, 2005. – P. 48-50.
13. Semaška, Algimantas. Šumskas. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 633-634.
14. Semaškaitė, Ingrida. Šumskas: Vilniaus rajonas. – Iliustr. // Semaškaitė Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai. – Vilnius, [2008]. – P. 387.
15. Šumskas: gyvas prisilietimas prie palaimintosios relikvijų. – Iliustr. // Vilniaus regionas: kultūrinio turizmo maršrutai. – Utena: Utenos Indra, 2012. – P. 24.
16. Šumskas = Шумскас: [apie Šumsko tarybinio kario kapą]. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., rus. // Atminimo knyga. – Vilnius, 2006. – P. 71.
17. Šumskas // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Iliustr. – Vilnius, 2000. – T. 2, p. 214.
18. Šumsko bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 338-341.
19. Šumsko parapijos Trys kryžiai ir koplytėlės = Trzy Krzyże i kaplice w parafini szumskiej. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 91-93.
20. Šumsko Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia = Kościół pw. św. Michała Archanioła w Szumsku. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 77- 81.
21. Vaitkevičius, Vykintas. Šumskas, Kalvelių s-ja: akmuo su dubeniu. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 95.
22. Gajewski, Mirosław. Zarys dziejów Szumska. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007. – P. 191-203.
23. Grabowska, Alina. „Odnaleźć siebie we wspólnocie“: katolickie Dni Młodzieży w Szumsku. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2008, nr 9, p. 40-41.
24. Jackiewicz, Mieczysław. Šumskas // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 125-126.
25. Przychodzień, Zygmunt. Szumsk // Przychodzień Zygmunt, Bielski Krzysztof. Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny. – Warszawa, 1999. – P. 38-40.
26. Šumskas. – Iliustr. // Litwa piękna nieznajoma. – Vilnius, 2005. – P. 53-54.
27. Szumsk //Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1892. – T. 12 (Szlurpkiszki-Warłynka). – p. 76; Prieiga per internetą: < http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XII/76>.
28. Шумск: прикосновение к реликвиям блаженной // Вильнюсский регион: маршруты культурного туризма- Utena: Utenos Indra, 2012. – P. 24.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2015