Vaidotai

Gyvenvietė Pagirių seniūnijoje, esanti į pietvakarius nuo Vilniaus. Pietvakarinė Vaidotų kaimo dalis nuo 1999 m. priklauso Vilniaus miesto Panerių seniūnijai. Pietiniu pakraščiu prateka Vokė. Kita gyvenvietės dalis priklauso Vilniaus rajono Pagirių seniūnijai.

Vaidotuose gyvena 1268 žmonės. Iš jų – 594 vyrai ir 674 moterys (2013) [1].

Kaime veikia Pagirių gimnazijos pradinio ugdymo skyrius, mokykla-darželis „Margaspalvis aitvarėlis“ [4]. Pro Vaidotus eina geležinkelio ruožas Vilnius–Šalčininkai, čia yra pagrindinis tranzito paskirstymo taškas, geležinkelio stotis [2].

Vaidotuose gyveno paskutinioji garsiosios Romerių giminės atstovė, ilgametė Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos dėstytoja, Stefanija Marija Romer (1926–2012). Ji palaidota Vaidotų kapinėse. Tuometinis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, kuris dalyvavo Stefanijos Marijos Romer laidotuvėse, savo atsisveikinimo kalboje pabrėžė, kad: „Romerių giminė ne vieną amžių tarnavo ir Lietuvai, ir Lenkijai, o jam pačiam tai buvo įkvėpimo ir noro dirbti kitų labui pavyzdys“ [3].

Vertingos istorinės informacijos apie Vaidotus yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [12]. Bendrojo pobūdžio informacija apie pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [7], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [8] bei „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [9]. Apie Vaidotų bažnyčią rašoma leidiniuose „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [8] ir „Kultūros paminklų enciklopedija“ [5].

Rašytiniuose šaltiniuose Vaidotai minimi nuo1375 metų [9].

1813 m. Vaidotų kaime, Vokės kairiajame krante, buvo pastatyta koplyčia. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1910 metais. Ją, pagal archekto grafo F.R. Rostvorovskio projektą, pastatė grafai Hilarijus ir Vladimiras Lenskiai. Anksčiau buvo vadinama Baltosios Vokės Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia. Bažnyčia neobarokinė, kryžminio plano, bebokštė su apside. Vidus trijų navų, bazilikinis, dengtas cilindriniais skliautais. Navas skiria pilioriai. Šventoriuje stovi plieno strypųvarpinė [4, 8]. Nuo 1949 m. Vaidotų bažnyčioje klebonavo ir prieglobstį rado kunigas, ikikarinės Vilniaus karaliaus Žygimanto Augusto gimnazijos prefektas, garbės kanauninkas Leopoldas Chomskis (1885–1982) (palaidotas šventoriuje). Vilniaus gimnazijoje jis mokė religijos ir poetą, būsimąjį Nobelio premijos laureatą, Česlovą Milošą (1911–2004).

1996 m. Šv. apašt. Pauliaus Atsivertimo parapinė bažnyčia įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės [6].

Eilėraštį „Nad szumiącą Waką w cichych Wojdatach“ yra parašiusi poetė Alina Liasota (Lassota) [11].

Vaidotų kaimo gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono centrinės bibliotekos Vaidotų filialas, esantis už 1 km, Baltosios Vokės kaime. Ypatingas dėmesys bibliotekoje skiriamas kraštotyriniam darbui. Nuo 1993 m. bibliotekoje dirbanti Fatima Buinovska yra parašiusi keletą kraštotyros darbų. 2010 m. Kauno leidykla „Aušra“ išleido F. Buinovskos parengtą knygą „Lietuvos totorių sakralinis paveldas: mečetės“. 2012 m. Griunvaldo muziejus išleido leidinį apie totorių valgius „Kuchniasza tatarska: historia w strawie zawarta“, kuriam ji parengė tekstą ir patiekalų receptus. Knyga išleista lenkų kalba. Leidinyje aprašytos Lietuvos ir Vilniaus krašto totorių tradicijos ir valgiai.

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Kazlauskaitė, Irma. Moderniausia skirstymo stotis Rytų Europoje: Vaidotuose prasideda naujas Lietuvos geležinkelio istorijos raidos etapas. – Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2009, lapkr. 7, p. 10.
3. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis laidodamas tetą prisiminė savo lietuviškas šaknis [interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2017-09-22]. Prieiga per internetą: <https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/lenkijos-prezidentas-bronislawas-komorowskis-laidodamas-teta-prisimine-savo-lietuviskas-saknis-582-231916>.
4. Mažul, Henrik. Svajonių link skriejantis „Aitvaras“: Vaidotų vaikų darželis-mokykla ant 15-mečio slenksčio. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2004, vas. 5-11, p. 2, 3.
5. Rupeikienė, Marija. Baltosios Vokės bažnyčia. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 302-303.
6. Šv. apašt. Pauliaus Atsivertimo parapinė bažnyčia [Vaidotų k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 17241]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017-09-22]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
7. Vaidotai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p.637.
8. Vaidotai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 411.
9. Vaidotai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 24, p. 512.
10. Vaidotų-Baltosios Vokės Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia = Kościół pw. Nawrócenia św. Apostoła Pawła w Wojdatach-Biełej Wace. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 88-90.
11. Lassota, Alina. Nad szumiącą Waką w cichych Wojdatach…: [eilėraštis] // Lassota, Alina. Bez ostatniego kadru. – Warszwa, 1993. – P. 18.
12. Wojdaty // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1893. – T. 13 (Warmbrun-Worowo). – p. 747; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIII/747>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2017.