Vilkinė – kaimas Buivydžių seniūnijoje, Neries upės kairiajame krante.

Gyvena 1 gyventojas (2011 m.) [1].

Vilkinės kaime, sodyboje įkurtas restoranas „Vilkinė Gastro Fields“. Tai viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur laikomasi „zero mile“ bei „slow food“ koncepcijų.  Paskutiniais metais restoranas tapo itin populiarios Skandinavijos ir Baltijos šalių virtuvėse. žr. čia.

Archeologas Vykantas Vaitkevičius teigia, kad veikiausiai kaimas pavadintas Vilkine, nes upėje guli Vilku vadinimas akmuo [2, 3].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Vilninės kaimą informacijos labai mažai. Ši vietovė tik minima „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2), sąraše „Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна“ [6], leidinyje „Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej“ (Warszawa, 1938, T1) bei Miroslavo Gajevskio knygoje (Mirosław Gajewski) knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ [4]. Trumpa žinutė yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [5]. Vietinių žmonių atsiminimų apie Vilkinę rasite Vykanto Vaitkevičiaus knygoje „Neris. 2007 metų ekspedicija“ [3]. Apie ties Vilkine esančią rėvą rašoma Vykanto Vaitkevičiaus leidinyje „Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija“ [2]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Yra žinoma, kad 1835 m. Vilkinėje buvo 7 namai, gyveno 39 katalikai. Buvo vandens malūnas. Kaimas priklausė Buivydžiu dvarui [4, 5.].

Ties Vilkine Neryje daug sėklių, yra pora salų. Taip pat čia yra rėva, vadinama „Mergelių rateliu“ arba „Mergos vyliumi“. Ši rėva įtraukta į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą.  [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Vaitkevičius, Vykintas. Vilkinė, Buivydžių s-ja // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 99-100.
3. Vaitkevičius, Vykintas. Vilkinė / Vilkińce. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Neris. 2007 metų ekspedicija.Antra knyga. – Vilnius, 2012, p. 151 – 244.
4. Gajewski, Mirosław. Dzieje ziemi bujwidzkiej. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno, 2002. – P. 5-48.
5. Wilkańce // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1892. – T. 13 (Szlurpkiszki-Warłynka.). – p. 476; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIII/476>.
6. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905, P. 87-130. Prieiga per internetą: https://archive.org/details/1905_20200505/page/87/mode/2up.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2021