Virkščiai

Gyvenvietės tipo kaimas Lyduokių seniūnijoje, 3 km į pietryčius nuo Lyduokių miestelio, 13 km į rytus nuo Ukmergės. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Šašuolos upelis, kuris kartu su Virkšteniu 1975 m. buvo užtvenktas ir susidarė tvenkinys, vietinių gyventojų vadinamas Virkščių tvenkiniu. Pastatytas Virkščių hidrotechnikos kompleksas.

Kaime gyvena 120 žmonių, iš jų: 57 vyrai ir 63 moterys (2011) [4].
 
Virkščiuose gimė filologas, filologijos mokslų habilituotas daktaras, profesorius Henrikas Zabulis (1927–2010), Skačiūnų dvare gimė vertėja Irena Marija Andrašiūnaitė-Balčiūnienė (g. 1943).
 
Virkščių kaimo pavadinimas yra fiziografinės (gamtos) kilmės, susijęs su žodžiu „laukas“. Kilęs iš žodžio „virkščia“ (kai kurių augalų stiebas), taigi rodo vietą (lauką), kur daug virkščių [6].

Bendro pobūdžio informacijos apie Virkščių kaimą yra „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [5], kaimas minimas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [6], apie Virkščius rašo Albina Navickienė ir Palmira Katinaitė savo knygoje „Lyduokiai 1499-1999” [2], leidinyje „Kaimų istorijos: straipsnių rinkinys” publikuotas Albinos Navickienės straipsnis apie Skačiūnų dvarą [3]. Nemažai informacijos apie Virkščių kaimą ir iš jo kilusius žymius žmones yra periodikoje.

Seniau kaimas buvo vadinamas Virkštininkais, vėliau Virkščiūnais, kol tapo Virkščiais. Kaimas įsikūrė 1924 m. išparceliavus Skačiūnų dvarą. 1919 m. Skačiūnų dvaro valstiečiai buvo suorganizavę žemės ūkio komuną, kuri gyvavo keturis mėnesius. 1948 m. mirus paskutiniam dvaro valdytojui Karoliui Andrašiūnui (palaidotas Lyduokių kapinėse) dvaras tapo Virkščių kolūkio centru. Šiandien dvarą primena tik du raudonų plytų stulpai ir šimtametės liepos. Kelio Virkščiai – Valai dešinėje pusėje buvo Darapolio palivarkas, kurį 1899 m. nusipirko Antanas Kraujalis [2-3, 5].
  
0,3 km į pietus nuo Virkščių kaimo, šalia vietinės reikšmės kelio Lyduokiai–Skuoliai, yra neveikiančios Virkščių (Skačiūnų) kapinės (plotas 0,15 ha).
 
Vietovė XIX a. garsėjo kultūrinėmis tradicijomis, čia lankėsi žinomi dailininkai M. E. Andriolis, A. Zaleskis, paliko užrašytų atsiminimų. Elvyras Andriolis (1836-1893), italo, Napoleono Armijos karininko sūnus, gimė Vilniuje ir jaunystę praleido Lietuvoje, po kurią daug keliavo pėsčiomis. Jau gyvendamas Lenkijoje E. Andriolis rašė draugams laiškus, kuriuose spalvingai ir nuotaikingai pasakojo kelionių įspūdžius. Ilgiausią laišką 1892 m. apie viešnagę Skačiūnų dvare ir kelionę į Uteną parašė literatui Adomui Plugui (Antanui Petkevičiui) [1].
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Dailininko Elvyro Andriolio viešėjimas Vaitkuškyje ir Skačiūnuose ir kelionė į Uteną: laiškas Adomui Plugui // Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV-XIX a.). – Vilnius, 1988. – P. 236-251.
2. Navickienė, Albina. Lyduokiai 1499-1999 / Albina Navickienė, Palmira Katinaitė. – Vilnius, 1999, p. 89.
3. Navickienė, Albina. Skačiūnų dvaras // Kaimų istorijos: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1997. – T. 2, p. 185-187.
4. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Virkščiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 795.
6. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 123.

Parengė: Janina Baškauskienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Lyduokių kaimo padalinys), 2009; 2016