Žingiai – kaimas Sužionių seniūnijoje, 7 km nuo Skirlėnų.

Žingiuose gyvena 4 žmonės (2013) [2].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Žingius informacijos beveik nėra. Šiek tiek istorinių duomenų apie kaimą yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [9]. Vietovė minima „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2). Apie Žingių pilkapyną rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [1], Reginos Volkaitės-Kulikauskiensė knygoje „Lietuviai IX-XII amžiais“ [3], „Lietuvos TSR archeologijos atlase“ [4] Apie senesnių laikų (1933–1937 m.) šio objekto tyrinėjimus buvo rašyta Helenos Cehak-Holubovičovos (lenk. Cehak-Hołubowiczowa) leidinuje „Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródzkiego“ [6] bei Vlodzimežo Holubovičio (lenk. Włodzimierz Hołubowicz) straipsniuose [7, 8]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų patvirtina šalia kaimo esantis pilkapynas, kurio pilkapiai datuojami VIII–XII amžiais [1, 2].

Yra žinoma, kad 1864 m. Žingių viensėdyje buvo 3 manai, kuriuose gyveno 17 žmonių (1 pravoslavas ir 16 katalikų) [9].

1992 m. Žingių pilkapynas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas [5].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Žingių pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 347.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2017-08-10]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Volkaitė-Kulikauskienė, Regina. Lietuviai IX-XII amžiais. – Vilnius, 1970, p. 295.
4. Žingiai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3, p. 126.
5. Žingių pilkapynas [Žngių k., Sužionių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 5653]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017-09-05]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
6. Cehak- Hołubowiczowa, Helena. Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródzkiego. – Wilno, 1936, p. 25.
7. Hołubowicz, Włodzimierz. Pięć lat pracy terenowej muzeum archeologicznego uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie (1933-1937) // Rocznik Archeologiczny. Wilno, 1937, p. 86.
8. Hołubowicz, Włodzimierz. W poszukiwaniu śladów przehistorycznego człowieka na Wilenszczyżnie // Kurjer Wileński, 1936, bal. 11-13, p. 7.
9. Żyngi // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1895. – T. 14 (Worowo-Żyżyn). – p. 893; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIV/893 >.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017.