Kaimas yra 10 km į pietus nuo Elektrėnų, 5 km į šiaurės vakarus nuo Semeliškių [12]. Kaimo pietiniu pakraščiu teka Vuolasta (Strėvos intakas), į šiaurę plyti Pagrendos, į pietus – Budilių miškai.

Žuvyčių kaime gyvena 23 žmonės: 9 vyrai ir 14 moterų (2021) [2].

Apie Žuvyčių kaimą informacijos labai nedaug: apie jį trumpai rašyta „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [12].
Daugiau sužinoti galima apie kaime esančius piliakalnį ir kapinyną. Apie kapinyną yra rašiusi Birutė Lisauskaitė „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [7] ir archeologinių tyrinėjimų ataskaitoje [8], apie piliakalnio žvalgymą yra rašęs Alfonsas Tautavičius [10].
2014 m. išleistas knygos „Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse“ I tomas. Čia publikuotos 1918–1919 m. Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse T. Brazio užrašytos dainos. Leidinyje pateikta ir Žuvyčių kaimo gyventojų Magdalenos ir Leosios Dansevičiūčių dainos [14].
Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [13] ir Elektrėnų Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [15] užrašyti keli Žuvyčių gyventojų pasakojimai apie šį kaimą. Pateiktos senų žemėlapių kopijos. Pasakojimus surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.

 Kaimas minimas nuo 1790 m. Tuomet Žuvyčiuose buvo 6 kiemai, 44 gyventojai [12].

Žuvyčių kapinynas (u. k. 6963) ir Žuvyčių piliakalnis (u. k. 3525) yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą (žr. adresu).
Žuvyčių piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūks. pr. ir yra vienas anksčiausių savivaldybėje [5], dar vadinamas Ąžuolyno kalnu. Jis yra kairiajame Vuolastos krante. 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas [10]. Žuvyčių piliakalnyje randama lipdytos keramikos lygiu paviršiumi bei apžiestos keramikos [7, 11].
Žuvyčių kapinynas datuojamas XVI–XVII a., jis apardytas ariant. Čia randama įvairių žmonių kaulų, geležinių, žalvarinių dirbinių [7, 8], įvairių kitokių įkapių – peilių, papuošalų, odinių piniginių, 2 Jono Kazimiero laikų šilingai [8]. Kapinynas tirtas 1987 m. [7, 8].

Apie Žuvyčių piliakalnį dvi Elektrėnietės moksleivės (Ieva Kazlauskaitė ir Monika Ratkevičiūtė) yra sukūrusios pasakojimų-legendų [3, 9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bielskienė, Silvija. Europos paveldo dienos Semeliškėse: Žuvyčių piliakalnis. – Iliustr. // Elektrėnų žinios. – 2016, rugs. 23, p. 6.
2. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
3. Kazlauskaitė, Ieva. Pasakojimas apie Žuvyčių piliakalnį // Elektrėnų kronika. – 2014, lapkr. 14–20, p. 7; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/pasakojimas-apie-zuvyciu-piliakalni/>.
4. Kazlauskas, Giedrius. Kapinynai. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – 2014, rugs. 26–spal. 2, p. 7; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/kapinynai/>.
5. Kazlauskas, Giedrius. Radiniai: [minimi radiniai Žuvyčių piliakalnyje] // Elektrėnų kronika. – 2014, rugs. 5–11, p. 7; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/radiniai/>.
6. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2, p. 189.
7. Lisauskaitė, Birutė. Ąžuolyno kalnas, Žuvyčių kapinynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 95.
8. Lisauskaitė, Birutė. Žuvyčių kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. 1988, p. 157–158; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/1986-1987/157-158.pdf>.
9. Ratkevičiūtė, Monika. Žuvyčių piliakalnis // Elektrėnų kronika. – 2014, spal. 24–30, p. 7; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/zuvyciu-piliakalnis/>.
10. Tautavičius. A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). – 1971, p. 84–85; Prieiga per internetą: <http://www.lad.lt/data/com_ladreports/1532/45-98.pdf>.
11. Žuvyčiai // Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2, p. 189.
12. Žuvyčiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 938.
13. Žuvyčiai, k. // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 149; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_semeliskes/>.
14. Žuvyčiai: [gyventojų dainos] // Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse. – Vilnius, 2014. – T. 1, p. 187–201.
15. Žuvyčiai: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 242–245; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-semeliskiu-seniunija/>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.