Algirdas Brazauskas

Ilgūnas, Gediminas. Algirdas Brazauskas. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Ilgūnas, Gediminas. Algirdas Brazauskas. – Vilnius, 2009.

Knygos viršelis

1951 m. sidabro medaliu baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą. 1951−1956 m. mokėsi Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technikos universitetas), įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1956 m. pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos inžinieriumi, vėliau – Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos statybos direktoriumi. 1958–1962 m. vadovavo Kauno hidroelektrinės statybai. 1965 m paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru. 1966−1977 m. dirbo Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju, 1974–1988 m. – LKP CK sekretoriumi ekonomikai [8, 9].

1988 m. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. 1989 m. A. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 LKP pertvarkius į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP) tapo jos pirmininku. 1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu. 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras. 1990.03−1991.01 – LR Ministrės pirmininkės pavaduotojas I-ojoje Vyriausybėje. 1992−1993 m. LR Seimo narys, Seimo pirmininkas. Nuo 1992 m. lapkričio iki 1993 vasario − laikinai einantis LR Prezidento pareigas. 1993 m. tiesioginiais visuotiniais rinkimais išrinktas LR Prezidentu. 2001 m. išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku, nuo 2001 m. − LR XII vyriausybės Ministras pirmininkas. 2004–2006 m. − XIII Vyriausybės Ministras Pirmininkas [9].
Mirė 2010 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 2011 m. birželio 26 d. ant kapo atidengtas paminklas – granito pjedestalas su skulptūriniu portretu (skulpt. Kęstutis Balčiūnas, archit. Tadas Balčiūnas, Kristina Balčiūnaitė) [15, 16].

A. Brazauskas − Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Minsko humanitarinio Europos universiteto, Kijevo T. Ševčenkos universiteto, Taškento pasaulinės ekonomikos ir diplomatijos universiteto prie Užsienio reikalų ministerijos garbės daktaras.
1993 m., tuo metu būdamas LR Prazidentu, inicijavo Valdovų rūmų Vilniuje atstatymą. Teigė, kad tai yra vienas svarbiausių jo  gyvenimo tikslų. 2003 m. balandžio 16 d. Graikijoje, Atėnuose, pasirašė Stojimo sutartį į Europos Sąjungą. 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone, eidamas Ministro Pirmininko pareigas, kartu su dar šešių Europos šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo. Lietuva tapo NATO nare.

A. Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais: 1998 m. − Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi; 2003 m. − Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine; 2000 m. − Lietuvos nepriklausomybės medaliu [9, 10]. 2010 m. įteiktas Rusijos Garbės ordinas.

A. Brazauskas yra kelių atsiminimų knygų, straipsnių autorius. 1990 m. išėjo A. Brazausko interviu knyga „Interviu Lietuvos radijui“. Išleistos atsiminimų knygos: „Lietuviškos skyrybos“ (1992, išversta į rusų ir vokiečių kalbas), „Penkeri Prezidento metai“ (2000, 2002 − rusų k.), „Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį“ (Vilnius, 2004), „Ir tuomet dirbome Lietuvai: faktai, atsiminimai, komentarai“ (Vilnius, 2007).

Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

1998 m. išleistas Gedimino Ilgūno parengtas fotoalbumas „Algirdas Brazauskas: Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1993−1998“ [3]. 2001 m. Arvydas Juozaitis parengė knygą „Ištvermės metai ir A. Brazauskas“ [11]. Knygoje surinkti 1990–1997 m. skelbti spaudoje straipsniai, kalbos, pasisakymai. 2009 m. G. Ilgūnas išleido politinės biografijos knygą „Algirdas Brazauskas“ [9]. Politinė veikla knygoje nušviesta remiantis valstybės institucijų dokumentais, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijų ir kitų institucijų archyvais, asmeniniu archyvu. Knygoje panaudoti ir žiniasklaidoje skelbti A. Brazausko bendradarbių, politologų vertinimai, asmeninė autoriaus patirtis. 2010 m. išleistoje knygoje-albume „Dešimtmečių akimirkos“, sudarytoje Stasio Lipskio, sudėtos ištraukos iš politiko A. Brazausko kalbų, nuotraukos iš gyvenimo ir visuomeninės veiklos [7].  Žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė knygoje „Politikos ringe“ rašo apie svarbiausius 1989−2000 m. politinius įvykius, juos vertina ir parodo, kaip asmeninės A. Brazausko, Vytauto Landsbergio, Valdo Adamkaus savybės veikė jų politinius sprendimus [13, 18]. Išleista Sauliaus Grybkausko ir Mindaugo Tamošaičio monografija „Epochų virsmo sūkuriuose: Algirdo Brazausko politinė biografija“ (Vilnius, 2018).
Apie A. Brazausko politinę ir visuomeninę veiklą rašoma enciklopedijose, politinio pobūdžio knygose. Biografija ir prezidentinė veikla apžvelgiama knygoje „Lietuvos respublikos prezidentai“ [8]. Leidinyje „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai, 1990“ [2] A. Brazauskas prisimena 1990−2000 metų įvykius, kokią jis valstybę įsivaizdavo pasirašydamas Kovo 11-osios aktą. Knygoje pateikta vardinio balsavimo kortelė. Knygose „Pirmoji vyriausybė 1990-1991“ [5], „Lietuvos Respublikos I vyriausybė 1990−1991 m.“ [10] pateikta trumpa biografija, A. Brazausko veikla ir prisiminimai apie nepriklausomybės atkūrimo procesą, sunkumus ir atsakomybę dirbant vicepremjeru pirmojoje vyriausybėje.
2013 m. išleista knyga „Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis“ [17]. Kaip rašo knygos sudarytojas Vilius Kavaliauskas, tai prisiminimų knyga, savaip perpasakoti įvykiai, subjektyvios nuomonės. Pateikta įvairių faktų, kurie labiau paaiškina to meto procesus ir tendencijas, nušviečia kelią į laisvę. A. Brazauskas minimas Vilniaus Arkivyskupo A. J. Bačkio biografinėje knygoje „Taip, laimingas: kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Antanas Gailius” (Vilnius, 2016) ir kt.

2002 m. A. Brazauskui buvo suteiktas Švenčionių rajono garbės piliečio vardas [4, 14]. A. M. Brazauskas nuolat domėjosi Švenčionių rajono dirbančiųjų gyvenimu, rajono ekonomine ir socialine plėtra. Rajonas jautė politiko paramą gaunant lėšų iš įvairių fondų statyboms, socialinėms reikmėms, tvarkymo darbams. Su jo pagalba rajoną pasiekė dujotiekis, pastatyti Švenčionėlių kultūros rūmai [4].

Minint 5-ąsias Lietuvos Prezidento mirties metines, 2015 m. balandį Algirdui Brazauskui buvo suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas (žr. adresu).
M. A. Brazauskas inicijavo ir globojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų atstatymą Vilniuje. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, o vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu visiems Valdovų rūmų atkūrimo darbams koordinuoti buvo suburta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, kuriai nuo 2006 m. vadovavo tuo metu jau baigęs kadenciją LR Prezidentas A.  Brazauskas. Pasak dukters Laimos Mertinienės, tėvas labai mylėjo Vilnių ir būtų labai branginęs šį įvertinimą.

2011 m. vasario 14 d. Vilniuje, ant Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 1, Senamiesčio seniūnija), buvo atidengta memorialinė lenta su A. Brazausko bareljefu (skulpt. Leonas Pivoriūnas) [1, 6].

2012 m. Švenčionių rajone (Švenčionių seniūnija), netoli A. Brazausko sodybos esančiame ąžuolyne, buvo atidengtas paminklinis akmuo su užrašu „Prezidento Algirdo Brazausko sodintas Tūkstantmečio ąžuolynas“. 2009 m. čia ąžuoliukus sodino ir pats A. Brazauskas [12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Atidengta lenta: [A. M. Brazauskui Vilniuje] // Lietuvos rytas. − 2011, vas. 15, p. 3.
2. Algirdas Mykolas Brazauskas. – Portr. // Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai. 1990. – Vilnius, 2000. − P. 63-66.
3. Algirdas Brazauskas : Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1993-1998 : [fotoalbumas]. − Vilnius, 1998. – 275 p.: iliustr.
4. Algirdas Mykolas Brazauskas. Švenčionių rajono savivaldybė: [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-27]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/lit/Algirdas_Mykolas_Brazauskas/4181>.
5. Algirdas Brazauskas. Vicepremjeras: [atsiminimai] // Pirmoji vyriausybė 1990-1991. – Vilnius, 2001. – P. 139-149.
6. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Brazauskas Mykolas Algirdas (1932 09 22–2010 06 26): Lietuvos prezidentas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 63.
7. Dešimtmečių akimirkos: knyga-albumas apie Prezidentą Algirdą Brazauską. − Vilnius, 2010. − 83, [1] p. : iliustr.
8. Geleževičius, Rimgaudas. Algirdas Mykolas Brazauskas.− Iliustr., portr. – Santr. angl. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos Respublikos prezidentai. − Vilnius, 1997. − P. 397-508.
9. Ilgūnas, Gediminas. Algirdas Brazauskas : [politinė biografija]. − Vilnius, 2009. – 542, [2] p.: iliustr. − Santr. angl., rus., vok. − Bibliogr.: p. 509-517.
10. Ilgūnas, Gediminas. Ministro pirmininko pavaduotojas Algirdas Brazauskas. – Iliustr. // Ilgūnas, Gediminas. Lietuvos Respublikos I vyriausybė 1990-1991 m. – Vilnius, 2008. − P 78-86.
11. Juozaitis, Arvydas. Ištvermės metai ir A. Brazauskas: 1990-1997 metų politinė patirtis. − Vilnius, 2001. − 186 p., [5] p.: iliustr.
12. Pauliukevičienė, Irena. Brazausko ąžuolynas įprasmina visą Lietuvą. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2012, rugs. 26, p. 1.
13. Sakalauskaitė, Ramunė. Politikos ringe: publicistika. − Vilnius, 2009. − 399 p., [1] p.: iliustr.
14. Sotvarienė, Ramunė. Premjerui – titulas, Švenčionims – pinigai: dar vieno rajono garbės piliečiu tapęs A. Brazauskas parodė savo dosnumą. − Iliustr. // Lietuvos rytas. − 2002, liep. 26, p. 1-2.
15. Žemulienė, Laima. Atidengtas paminklas A. Brazauskui. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2011, birž. 27, p. 3.
16. Žmonių atminty, paminklo metale: [paminėtos prezidento A. Brazausko pirmosios mirties metinės, antkapinio paminklo atidengimas]. – Iliustr. // Gairės. – 2011, Nr. 6, p. 31.
17. Žmogus laiko taikinyje: Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis. – Vilnius, 2013. – 815, [1] p.: iliustr., faks., portr.
18. Сакалаускайте, Рамуне. На ринге литовской политики. – Москва, 2011. –  334, [2] p.,  [4] iliustr. lap.: iliustr. – Bibliogr. išnašose.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2014; 2016

Dalintis straipsniu: