Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Ana Marija Krepštul (Anna Maria Krepsztul)

Gyvenimo datos:1932 02 20 - 2007 10 12
Gimimo vieta:Tabariškės (Šalčininkų r.)
Veikla:tautodailininkė
Pagerbimas: Memorialinis muziejus (Šalčininkų rajonas, Turgelių seniūnija)
Nominacijos: Šalčininkų rajono garbės pilietis (2005)
Sienkiewicz, Jan. Nadworna malarka Ostrobramskiej: saga rodu Krepsztulów. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Sienkiewicz, Jan. Nadworna malarka Ostrobramskiej: saga rodu Krepsztulów. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Gimė mokytojo šeimoje. Piešti dukterį paskatino ir pirmąsias tapybos pamokas suteikė tėvas, pedagogas, savamokslis skulptorius Stanislavas Krepštul (1908–1972). Būdama 10 metų, susirgo sunkia kaulų liga, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Savarankiškai mokėsi namuose, baigė dešimt klasių. 1969–1972 m. dirbo Vilniaus dailės kombinate [8, 12]. 
Buvo labai stiprios dvasios asmenybė. Nors turėjo judėjimo negalią, bet nenorėdama būti našta artimiesiems, gyveno savarankiškai tėvų name.  Daug tapė. Nutapė daugiau kaip 3 tūkstančius paveikslų. Dažniausiai piešdavo gėles, gamtos vaizdus. Vėliau pradėjo tapyti paveikslus religiniais motyvais,  nes menininkė buvo labai tikinti, tikras krikščioniškos meilės pavyzdys [7, 9].
1985 m. A. Krepštul buvo suteiktas liaudies menininkės vardas, ji buvo priimta į Lietuvos liaudies meno draugiją [8]. Mirė 2007 m. spalio 12 dieną [11]. Palaidota Tabariškių (Šalčininkų r.) kaimo kapinėse. 2008 m. spalio 5 d.  ant kapo buvo atidengtas paminklas (projekto aut. Jadvyga Ščykovska-Zalenska (Jadwiga Szczykowska-Załęska) [3].

Pirmoji personalinė piešinių paroda buvo surengta Vilniuje 1948 m., kai dailininkei buvo 16 metų. Tapybos parodos buvo surengtos ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje (1994, 1997), Jungtinėse Amerikos Valstijose (1997), Kanadoje (1997) [8]. Dailininkės paveikslų yra asmeninėse kolekcijose Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Kanadoje, JAV. Daug paveikslų menininkė  dovanojo bažnyčioms, taip pat ir Šalčininkų rajono [5, 10]. Tabariškių bažnyčios pagrindinį altorių puošia A. Krepštul nutapytas Šv. Mergelės Marijos su kūdikiu Jėzumi paveikslas [10, 11].
1987 m. nutapytas Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II. Popiežius perdavė dailininkei padėkos laišką ir savo palaiminimą [12].
A. Krepštul  namai Tabariškėse buvo lyg savotiškas meno muziejus, kuriame dažnai lankydavosi turistai iš viso pasaulio, ypač iš Lenkijos. A. Krepštul buvo vadinama Vilniaus regiono kultūros ambasadore [4, 10].

Przychodzeń, Zygmunt Józef,  Jaszewska, Irena. Anna  Krepsztul z Taboryszek i jej malarstwo. - [2001]. Knygos viršelis

Przychodzeń, Zygmunt Józef, Jaszewska, Irena. Anna
Krepsztul z Taboryszek i jej malarstwo. – [2001]. Knygos viršelis

Išsamiausiai tautodailininkės  biografija nušviesta gausiai iliustruotoje Jano Senkevičiaus (Jan Sienkiewicz) parengtoje knygoje „Nadworna malarka Ostrobramskiej: saga rodu Krepsztulów“ [12]. Čia pateikiama pačios Anos Krepštul ir jos artimųjų atsiminimų, periodikos straipsnių ir laiškų kopijų, svečių knygos įrašų ir kitos vertingos medžiagos.
Lenkijoje išleistas nedidelės apimties Zygmunto Juzefo Pžychodzen (Zygmunt Józef Przychodzeń) ir Irenos Jaševskos (Irena Jaszewska) leidinėlis apie menininkę ir jos kūrybą „Anna Krepsztul z Taboryszek i jej malarstwo“ [10]. Leidinyje  yra šie skyriai: „Słowo o Annie Krepsztul“, „Dzieciństwo w rodzinnym domu“, „Wieś Taboryszki“, „Z życia artystycznego“, „Katalog“, „Bibliografia“. Leidinyje nemažai spalvotų A. Krepštul paveikslų reprodukcijų.
2012 m. spalį, minint tautodailininkės 5-ąsias mirties metines, buvo išleista kunigų Daniel Dzikevič (Daniel Dzikiewicz) ir Ježi Vitkovski (Jerzy Witkowski) parengta  knyga lenkų kalba „Anna Krepsztul. Człowiek sztuki i cierpienia („Ana Krepštul. Meno ir kančios žmogus“) (Vilnius, 2012). 

Ana Krepštul: gyvenimas ir kūryba = Anna Krepsztul: życie i twórczość : [albumas] . – Vilnius, 2016. Knygos viršelis.

Minint 85-ąsias Vilniaus krašto liaudies dailininkės Anos Krepštul gimimo metines, išleistas albumas „Anos Krepštul gyvenimas ir kūryba = Anna Krepsztul: życie i twórczość“ (Vilnius, 2017). Į albumą sudėta apie 280 geriausių dailininkės darbų – paveikslų, piešinių, siuvinių, saugomų muziejuose, bažnyčiose,  privačiose kolekcijose, reprodukcijų. Albumas papildytas Lietuvos meno muziejaus specialistės Marijos Kuodienės  komentaru, Anos Krepštul sesers Danutos Moločko, artimų draugų – kunigo Henriko Naumovičiaus ir Marijos Žeško, rašytojos Mildos Telksnytės, žurnalistės Katažynos Heike prisiminimais. Albumą sudaro penkios dalys, darbai pristatyti atskiromis temomis – portretai, peizažai, gėlės, natiurmortai ir rankdarbiai.

2005 m. sausio 26 d. Šalčininkų rajono tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl Šalčininkų rajono garbės piliečio vardo suteikimo menininkei Anai Krepštul [2, 8]. 

2008 m. vasario 20 d. už nuopelnus puoselėjant bei saugant lenkų kultūrą ir tradicijas Vilniaus krašte tautodailininkė A. Krepštul po mirties buvo apdovanota Lenkijos atgimimo ordino Karininkų kryžiumi [1].

2008 m. spalio 5 d. Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinėje mokykloje (Turgelių seniūnija) buvo atidarytas Anos Krepštul muziejus. Ekspozijai pritaikyti du naujai suremontuoti mokyklos kabinetai. Eksponuojami tautodailininkės paveikslai, nuotraukos, apdovanojimai. Viename kambaryje atkurtas menininkės kambarys: pastatyta lova, invalido vežimėlis ir kt. [3].

Šalčininkų savivaldybės tarybos sprendimu  2008 m. spalio 24 d. Butrimonių vidurinei mokyklai buvo suteiktas dailininkės Anos Krepštul vardas. Ta proga mokykloje pašventinta jai skirta atminimo lenta [6].
Anos Krepštul vardu pavadintos kelių Vilniaus apskrities kaimų gatvės: Paūdronių ir Tabariškių (Šalčininkų r.), taip pat Juodšilių (Vilniaus r.).

Literatūra ir šaltiniai 

  1. Anna Krepštul. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.salcininkai.lt/lit/Ana-kreptul/29378 >. 
  2. Cytacka, Renata. Šalčininkų rajono garbės piliečiai // Informacinis biuletenis. – 2005, kovas, p. 9-10.
  3. Muziejus poniai Anai atminti: [apie tapytojos Anos Krepštul atminimo muziejaus atidarymą Tabariškių mokykloje ir paminklo atidengimą Tabariškių kapinėse]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, spal. 9-15, p. 1, 4.
  4. Pirmieji Garbės piliečiai: naujienos iš Šalčininkų: [taip pat apie Šalčininkų rajono Garbės piliečio vardo suteikimą dailininkei Annai Krepštul]. – Iliutr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2005, birž. 30 – liep. 6, p. 1, 4.
  5. Sadauskas, Romas. Paskutinis spalio stebuklas, arba Gyvenimas prie lango: [apie tautodailininkę A. Krepštul, Šalčininkų rajonas] // Valstiečių laikraštis. – 1996, saus. 9, p. 12.
  6. Tapytoja – pavyzdys visai mokyklai: [apie iškilmes, skirtas Anos Krepštul vardo Butrimonių (Šalčininkų r.) vidurinei mokyklai suteikimo proga,  ir atminimo lentos atidengimą]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, spal. 30 – lapkr. 5, p. 4.
  7. Jotkiałło, Halina. Człowiek Wielki: [apie dailininkę A. Krepštul, Šalčininkų rajonas]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2002, Nr. 3, p. 19.
  8. Krepsztul Anna // Wileńska encyklopedia, 1939-2005. – Warszawa, 2007. – P. 314.
  9. Kurkiewicz K. Wystawa Anny Krepsztul. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2006, 13-15 maja, p. 6.
  10. Przychodzeń, Zygmunt Józef. Anna Krepsztul z Taboryszek i jej malarstwo / Zygmunt Józef Przychodzeń, Irena Jaszewska. – Warszawa, [2001]. – 40, [2] p., įsk. virš. : iliustr. – Bibliogr.: p. [41] (13 pavad.).
  11. Sienkiewicz, Jan. ,,Anna Krepsztul – męczennica i święta”. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2007, 16 października, p. 1, 6. 
  12. Sienkiewicz, Jan. Nadworna malarka Ostrobramskiej: saga rodu Krepsztulów. – Wilno, 2002. – 137, [3] p., [108] iliustr. p.: iliustr., faks., portr.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų rajono SVB), 2010; 2016

Susijusi informacija