Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 561

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Julijus Slovackis (Juliusz Słowacki)

Gyvenimo datos:1809 09 04 - 1849 04 03
Gimimo vieta:Kremenec, Ukraina
Veikla:lenkų poetas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas, Senamiesčio seniūnija / Senamiestis), Memorialinė lenta (Vilniaus rajonas, Mickūnų seniūnija)
Kowalczykowa, Alina. Juliusz Słowacki. – Wrocław, 2003. Knygos viršelis

Kowalczykowa, Alina. Juliusz Słowacki. – Wrocław, 2003. Knygos viršelis

Gimė Kremeneco licėjaus mokytojo, literato šeimoje. 1811-1814 m. Slovackių šeima gyveno Vilniuje, Vilniaus universitetui priklausančiame name. Tėvas, Euzebijus Slovackis (Euzebiusz Słowacki, 1772-1814), buvo Vilniaus universiteto lenkų literatūros ir retorikos profesorius. 1814 m. tėvas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Po tėvo mirties motina su sūnumi sugrįžo į Kremenecą. Kai motina ištekėjo už Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Augusto Liudviko Bekiu (Bécu), šeima 1817 m. persikėlė į Vilnių, gyveno Medicinos kolegijos name Pilies gatvėje [5]. 1819-1825 m. J. Slovackis lankė gimnaziją, veikusią  senojo Vilniaus universiteto patalpose  [17, 21]. 1825-1828 m. studijavo teisę Vilniaus universitete. Baigęs studijas, išvyko iš Vilniaus ir apsigyveno Varšuvoje. Po 1830-1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją. Mirė Paryžiuje nuo džiovos ir buvo palaidotas Monmartro kapinėse [12, 18]. 1927 m. birželį poeto palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelyje šalia Adomo Mickevičiaus [18,  21].

Lenkų kalba išleista ne mažai leidinių apie poetą. Kai kurie iš jų susilaukė net kelių leidimų [14]. Daugumoje poeto biografijų yra atskiri skyriai apie gyvenimą Vilniuje [12, 17, 18].

J. Slovackis yra vienas žymiausių lenkų poetų, laikomas antruoju lenkų romantizmo kūrėju po A. Mickevičiaus. Tik praėjus gerokai laiko po mirties poetas išpopuliarėjo tėvynėje ir už jos ribų. Nors J. Slovackis daug mažiau siejamas su lietuvių literatūra, jo kūryboje gausu lietuviškų temų ir motyvų. Pažymėtina drama Lietuvos istorijos tema „Mindaugas“ („Mindowe“, 1829). Kūrinio veiksmas vyksta Lietuvoje, beveik visi veikėjai – lietuviai. Poemoje „Horštynskis“  vaizduojamas 1794 m. sukilimas Lietuvoje, tikri istoriniai asmenys [4].

Tyrinėtojai pabrėžia ypatingą poeto ryšį su Vilniumi. Su šiuo miestu susijusi J. Slovackio vaikystė ir jaunystė. Čia jis baigė gimnaziją ir universitetą, čia formavosi poeto charakteris, brendo intelektas ir pasaulėžiūra, čia jis turėjo draugų, išgyveno pirmąją meilę, čia gimė pirmieji kūriniai [4, 19].

Juliusz Słowacki: wielokulturowe źródła twórczości. – Warszawa, 1999. Knygos viršelis

Juliusz Słowacki: wielokulturowe źródła twórczości. – Warszawa, 1999. Knygos viršelis

Išlikę J. Slovackio atsiminimai apie  persikėlimą į Vilnių 1817 m. „Mintis išvykti į Vilnių mane labai džiugino. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje išvažiavome į Vilnių, kurio iš anksčiau visai neatsiminiau. Atvykęs į Vilnių, tuojau nubėgau į savo mažą sodelį. Po to su motina aplankėme tėvo kapą Rasuose… Mano tėvo kapas yra labai gražiose Rasų kapinėse“, – vėliau rašė poetas [4].

Ypač didelį poveikį J. Slovackiui ir jo kūrybai padarė Vilniaus architektūra. Apie tai rašo lenkų literatūrologė, monografijos apie J. Slovackį autorė Alina Kovalčikova (Kowalczykowa) [13].
Lyriškas Vilniaus vaizdas sukurtas viename pirmųjų  J. Slovackio eilėraščių „Mėnulis“ („Księźyc“, 1825)  [10, 18]. Viename geriausių savo kūrinių – poemoje „Godzina myśli“ („Susimąstymo valanda“, 1833), skirtoje bičiuliui Liudvikui Spitznageliui (1803-1827), perteiktos romantiškos Vilniaus laikotarpio nuotaikos [7, 8].
Daugiausia gyvenimas Vilniuje prisimenamas poeto laiškuose motinai. Čia taip pat minimi Jašiūnai, Mickūnai ir kitos Lietuvos vietos [16]. Kaip pažymi žymus lenkų poetas Česlavas Milošas, J. Slovackio laiškai laikytini vienu didžiausių lenkų romantizmo prozos pasiekimų [6]. Išlikę duomenų, kad 1828 m. kovą poetas lankėsi Trakuose [18]. Trakai pavaizduoti J. Slovackio 1829 m. parašytoje poemoje „Hugonas“ [7, 8]. Poetas čia sukūrė ryškius gamtos, ežero vaizdus ir pernelyg romantizuotą, ne visai atitinkantį tikrovę Trakų pilies paveikslą [7, 8, 19]. Jis rašė: „Žvelgk! Ten Kęstučių buveinė puošnioji! Plačios jų valdos, kiek tik užmatai. Bokšte koplyčia; ugnis amžinoji dega ten, sklaidosi dūmai aukštai […] Žvelki! Štai Trakų pilies didūs mūrai! Plauna juos Trakų banguojanti jūra!“ [7].

Sudolski, Zbigniew. Słowacki: opowieść biograficzna. – Warszawa, 1996. Knygos viršelis

Sudolski, Zbigniew. Słowacki: opowieść biograficzna. – Warszawa, 1996. Knygos viršelis

Gyvendamas Vilniuje, per atostogas poetas dažnai lankydavosi patėviui prof. A. L. Bekiu priklausiusiame dvare Mickūnuose (Vilniaus r.). Vėliau su ilgesiu prisimindavo Mickūnų apylinkių grožį. Jau gyvendamas Paryžiuje, laiške motinai rašė, kad prisimena, kaip kartą Mickūnuose davęs sidabrinį pinigą sparčiausiai dirbusiam šienpjoviui [15, 16].

Su poeto atminimu susiję ir Jašiūnai ( Šalčininkų r.). Jaunystėje poetas ne kartą lankėsi čia buvusiame Sniadeckių dvare, kur gyveno jo pirmoji meilė, profesoriaus Andriaus Sniadeckio (Andrzej Sniadecki) duktė Liudvika. Jašiūnai minimi J. Slovackio poemose „Beniovskis“, „Kordijanas“, „Kelionė į Šventąją žemę“ [3, 15].

1927 m. birželio 25 d., tą pačią dieną, kai J. Slovackio palaikai buvo perlaidojami Varšuvoje, Vavelio pilies karališkoje kriptoje, skambant Vilniaus bažnyčių varpams, ant namo Vilniuje, (Pilies g. 22, Senamiesčio seniūnija), kuriame gyveno poetas, buvo atidengta originali J. Slovackiui skirta memorialinė lenta [2, 10]. Ant gulbės sparnų įkomponuotas poeto biustas (skulpt. Boleslovas Balzukevičius). Poetas vaizduojamas jaunas. Galvos posūkis lengvas, siluetas grakštus, veido bruožai šiek tiek idealizuoti. Žemiau užrašas lenkų kalba: „Tu mieszkał Juljusz Słowacki“ („Čia gyveno Julijus Slovackis“). Šis atminimo ženklas buvo įrengtas dailininko Ferdinando Ruščico, kuris 1923-1934 m. gyveno tame pačiame bute, pastangomis [5, 8].

Gacowa, Halina. Juliusz Słowacki. – Wrocław, 2000. Knygos viršelis

Gacowa, Halina. Juliusz Słowacki. – Wrocław, 2000. Knygos viršelis

Ant Mickūnų (Vilniaus r.) bažnyčios sienos yra paminklinė lenta, primenanti, kad 1826 m. spalio mėnesį poetas J. Slovackis dalyvavo iškilmingame šios bažnyčios pašventinime [9, 18].

1997 m. lapkričio 19 d. Vilniaus rajono Savivaldybės tarybos nutarimu Bezdonių vidurinei mokyklai buvo suteiktas Julijaus Slovackio vardas [1].

2009 metai, kai buvo minimos 200-osios poeto gimimo metinės, Lenkijoje buvo paskelbti J. Slovackio metais. Ta proga Bezdonyse (Vilniaus r.) vyko poeto kūrybai skirta konferencija [20].

Yra išleistos kelios J. Slovackiui skirtos bibliografijos rodyklės. Minint poeto 150-ąsias gimimo metines Maskvoje buvo išleistas biobibliografinis žinynas „Юлиуш Словацкий“ [21].

Labai išsami poeto bibliografija, parengta Halinos Gacovos, išleista Lenkijoje [11]. Čia ypač kruopščiai suregistruoti net patys smulkiausi poeto kūriniai, laiškai, autografai ir kt. Sukaupta daug medžiagos apie poeto tėvus, artimuosius ir bičiulius.

Literatūra ir šaltiniai

1. Bezdonių mokyklos istorija. Vilniaus r. Bezdonių Julijaus Slovackio vidurinė mokykla [interaktyvus] 2010 [žiūrėta 2010-10-07]. Prieiga per internetą: <http://www.slovackio.vilniausr.lm.lt/?page_id=2>.
2. Dambrauskas, Eugenijus. Vienas Vilniaus namas [Pilies g. 22] pasakoja. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1970, Nr. 4, p. 60-62.
3. Danilevičius, Eugenijus. Julijus Slovackis Jašiūnuose [Šalčininkų r.]. – Iliustr. // Švyturys. – 1959, Nr. 6, p. 9.
4. Doveika, Kostas. Julijaus Slovackio ryšiai su Lietuva. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Literatūra ir kalba. – T. 5 (1961), p. 378-394. – Taip pat: Doveika, Kostas. Literatūrinės vagos: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1981. – P. 191-198.
5. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. −T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p., 203, 545.
6. Miłosz, Czesław. Juliusz Słowacki (1809 – 1849) // Miłosz, Czesław. Lenkų literatūros istorija. – Vilnius, 1996. – P. 257-269.
7. Slovackis, Julijus. Poezija. – Vilnius, 1959. – 205 p., [1] portr. lap.: portr.
8. Venclova, Tomas. Slovackis Julijus: [biografija]. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 135-136.
9. Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, [2009], p. 39.
10. Dylewski, Adam. Słowacki i Wilno. – Iliustr. // Dylewski, Adam. Wilno: przewodnik ilustrowany. – Bielsko-Biała, 2007. – P. 95-97.
11. Gacowa, Halina. Juliusz Słowacki. – Wrocław, 2000. – 556 p. – (Bibliografia literatury polskiej Nowy Korbut ; 11). – Su r-kle.
12. Hertz, Paweł. Portret Słowackiego. – Wyd. 6. – Warszawa, 1969. – 271 p.
13. Kowalczykowa, Alina. Barokowa młodośc: [apie Vilniaus architektūros poveikį J. Slovackiui ir jo kūrybai]. – Iliustr. – Bibliogr.: 41 pavad. // Juliusz Słowacki: wielokulturowe źródła twórczości. – Warszawa, 1999. – P. 121-140.
14. Kowalczykowa, Alina. Juliusz Słowacki. – Wrocław, 2003. – 251 p. : iliustr.
15. Kudirko, Jadwiga. Juliusz Słowacki. Znad Ikwy i Wilii…: [apie J. Slovackio gyvenimą Vilniuje]. – Iliustr. // Kudirko, Jadwiga. Wilno w ich życiu, Litwa w ich twórczości. – Vilnius, 2003. – P. 19-36.
16. Narkowicz, Liliana. Wilno i Litwa w szwajcarskich listach poety do matki. – Iliustr. // Narkovič, Liliana. Z Wilna szwajcarskimi śladami Polaków. – Wilno, 2002. – P. 52-56.
17. Sawrymowicz, Eugeniusz. Kalendarz życia i twórczości Juliusza Słowackiego. – Wrocław, 1960. – 836 p., [ 8 ] liustr. lap.: iliustr.
18. Sudolski, Zbigniew. Słowacki: opowieść biograficzna. – Warszawa, 1996. – 366, [1] p. iliustr., faks., portr. – Su bibliogr. ir r-kle.
19. Šalna, Rimantas. Związki wielkiego romantyka z Litwą // Juliusz Słowacki: wielokulturowe źródła twórczości. – Warszawa, 1999. – P. 117-120.
20. Żdanowicz, Zigmunt. Odkryć poetę dla Wileńszczyzny: konferencija poświęcona twórczości Juliusza Słowackiego w Bezdanach // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2009, 23-29 kwietnia, priedas „Rota“, p. 1, 5.
21. Юлиуш Словацкий: био-библиографический указатель. – Москва, 1959. – 98, [1] p., [1] portr. lap.: iliustr. – (Писатели зарубежных стран) – K 150-летию со дня рождения. – R-klės: p.81-99.

 Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010

Susijusi informacija