Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 568

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Vincas Kudirka

Gyvenimo datos:1858 12 31 - 1899 11 16
Gimimo vieta:Paežerių kaimas, Vilkaviškio r.
Veikla:visuomenės veikėjas, rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)
Vincas Kudirka: literatūros rodyklė. − Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Vincas Kudirka: literatūros rodyklė. − Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Gimė ūkininkų Motiejaus ir Elžbietos Kudirkų šeimoje [4, 9]. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, dvejus metus − Seinų kunigų seminarijoje. Studijavo mediciną Varšuvos universitete, kurį baigė 1889 metais [3, 8, 9].
1889 m. organizavo leidimą lietuviško žurnalo „Varpas“, kuriame atsiskleidė kaip vienas žymiausių XIX a. antrosios pusės lietuvių tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų [3, 9, 10]. Ne kartą „Varpe“ kėlė klausimą dėl lietuvių kalbos vartojimo Vilniaus krašte, su liūdesiu konstatuodamas faktą, kad Vilniaus lietuviai, nemokantys lenkiškai, miršta, negalėdami netgi atlikti priešmirtinės išpažinties, kadangi Vilniaus krašto kunigai su parapijiečiais bendraują tik lenkų kalba [4]. 1890 m. V. Kudirkos iniciatyva pradėtas leisti valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Abu šie leidiniai turėjo itin svarbią reikšmę lietuvių tautos Atgimimui [3, 9].
Mirė ir palaidotas Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.). Kudirkos vardas Naumiesčiui suteiktas 1934 m. [3, 9].

Kūrybinį V. Kudirkos palikimą sudaro publicistika, 4 satyriniai apsakymai, poezija [3, 7, 13].
Prieš pat mirtį parašė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir sukūrė jam muziką. XX a. pradžioje šis kūrinys tapo lietuvių tautinio atgimimo simboliu, vėliau – ir Lietuvos valstybės himnu [3, 9]. Nuo giesmės parašymo iki jos oficialaus pripažinimo valstybės himnu – netrumpas kelias. Platesnio skambesio ir viešo pripažinimo giesmė susilaukė 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime – choras publikai reikalaujant ją sugiedojo net tris kartus. 1917 m. himnas sugiedotas Vilniaus konferencijoje, kurioje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, 1918 m. paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybę [5].

Apie V. Kudirkos gyvenimą ir veiklą išleistos kelios monografijos: Aleksandro Merkelio „Didysis varpininkas Vincas Kudirka“ [9], Vytauto Kavolio „Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija“ [4]. Rašytojui skirti skyriai išspausdinti Juozo Tumo-Vaižganto knygoje „Literatūriniai portretai: Antanas Baranauskas, Antanas Justinas Vienažindys, Vincas Kudirka“ [13], Juliaus Pastarnoko knygoje „Juos suvedė lemtis… : iškiliųjų žmonių bičiulystės ir meilės istorijos“ [10], Reginos Koženiauskienės knygoje „Būkim šviesos ir tiesos vaikai“ [5], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3]. Apie poetą rašoma leidiniuose „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), „Mūsų švyturiai: Trumpos biografijos – nekrologai“ (Vilnius, 1992), Antano Rimvydo Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011) ir kt.

1999 m. lapkričio 16 d., minint V. Kudirkos 100-ųjų mirties metinių sukaktį, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų parke atidengtas V. Kudirkos atminimui skirtas koplytstulpis (tautodail. Antanas Česnulis) [12].

2007 m. liepos 6 d. Vilniaus Savivaldybės aikštėje įmūrytas paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui V. Kudirkai atminti kertinis akmuo [14]. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimu Savivaldybės aikštė pervadinta Vinco Kudirkos aikšte [11]. 2008 m., minint V. Kudirkos 150-ųjų gimimo metinių jubiliejų, aikštėje buvo pastatyta „Tautiškos giesmės“ varpinė. Tuo tarpu, paties paminklo atidengimo iškilmės atidėtos dėl užtrukusio skulptūros gamybos proceso [16]. 2009 m. liepos 5 d. iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos himnui ir jo kūrėjui [2]. Skulptoriaus Arūno Sakalausko ir architekto Ričardo Krištapavičiaus sukurta kompozicija įspūdinga: ant 12 metrų skersmens postamento iš raudonojo granito – beveik 13 metrų aukščio stilizuota varpinė; ant vienos plokštės išgraviruoti Lietuvos himno žodžiai, kuriuos iš apačios apšviečia žalia lazerio šviesa; prieš varpinę – V. Kudirkos statula. Iš bronzos išlietos skulptūros aukštis – 3,7 metro. Aplink dalį visos kompozicijos − srovena vanduo [15]. Paminklo atidengimo iškilmėse Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus pasakė, kad  Tautišką giesmė  – „tai kelrodė žvaigždė ateinančioms kartoms, kuri nušvies kelią ne vieną tūkstantį metų“ [2].

Vilniaus Naujamiesčio seniūnijoje V. Kudirkos vardu pavadinta gatvė [1]. 2007 m. spalio 3 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu buvusiai Vilniaus Savivaldybės aikštei suteiktas V. Kudirkos vardas [11]. 
V. Kudirkos gatvės yra Trakuose, Ukmergėje.

Nuo 2000 m. Vilniuje veikia Labdaros ir paramos fondas Vinco Kudirkos vardui įamžinti, įsteigtas Vilniaus Medikų klubo iniciatyva [8].

2004 m. išleista išsami Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos sudaryta literatūros rodyklė „Vincas Kudirka“, apimanti laikotarpį nuo 1884 m. iki 1999 m. [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. − Vilnius, 2000, p. 56-57, 128, 263, 319.
2. Dumalakas, Arūnas. Himno žodžių šviesa − iš Vilniaus širdies. − Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, liep. 7, p. 6.
3. Gaigalaitė Vita. Kudirka Vincas. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. − Vilnius, 2007. – T. 11, p. 191-193.
4. Kavolis, Vytautas. Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija. – Vilnius, 1997. – 93, [1] p. − Bibliogr.: p. 93.
5. Koženiauskienė, Regina. Dr. Vinco Kudirkos paminklas sostinėje. − Iliustr. // Koženiauskienė, Regina. Būkim šviesos ir tiesos vaikai. − Kaunas, 2007. − P. 8-9.
6. Vincas Kudirka : literatūros rodyklė / Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. − Vilnius, 2004. − 565, [3] p.
7. Kudirka, Vincas. Poezija; Satyros; Publicistika. − Vilnius, 2006. − 122, [2] p.
8. Labdaros ir paramos fondas dr. Vinco Kudirkos vardui įamžinti [interaktyvus].  2009  [žiūrėta 2009-07-27].  Prieiga per internetą: <http://www.kudirkosfondas.lt/>.
9. Merkelis, Aleksandras. Didysis varpininkas Vincas Kudirka. − Čikaga, 1989. − 416 p.: iliustr. − Bibliogr.: p. 374-396.
10. Pastarnokas, Julius. „Sėja Kudirka pasėlio grūdą − žydrėjančio skliauto varpas siūbuoja…” − Iliustr. − Bibliogr.: 8 pavad. // Pastarnokas, Julius. Juos suvedė lemtis…: iškiliųjų žmonių bičiulystės ir meilės istorijos. − Vilnius, 2006. − P. 153-189.
11. Sprendimas dėl gatvių pavadinimų ir jų ribų [interaktyvus].  2009  [žiūrėta 2009-08-06].  Prieiga per internetą: <http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30150166>.
12. Srėbalienė, Audrė. Santariškių ligoninės kieme pastatytas Vinco Kudirkos paminklas. − Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1999, lapkr. 17, p. 8.
13. Tumas-Vaižgantas, Juozas. Vincas Kudirka – Vincas Kapsas // Tumas-Vaižgantas, Juozas. Literatūriniai portretai: Antanas Baranauskas, Antanas Justinas Vienažindys, Vincas Kudirka. − Vilnius, 1998. − P. 195-251.
14. Vilniuje įmūrytas paminklo V. Kudirkai kertinis akmuo // Lietuvos aidas. – 2007, liep. 10, priedas „Naujausios žinios“, p. 1.
15. Vitkauskaitė, Viktorija. Sostinėje ėmė kilti paminklas V. Kudirkai. − Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2007, spal. 17, priedas „Sostinė”, p. 1, 2.
16. Volskytė, Inga. Bronzinis Vincas Kudirka jau stovi „Tautiškos giesmės” varpinės papėdėje. − Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2009, birž. 23, priedas „Naujausios žinios”, p. 1.

Parengė: Daiva Kiminaitė (VAVB), 2009

Susijusi informacija