1940 m. Kudabų šeima persikėlė į tėvo gimtinę Lietuvoje. Baigęs Bobėnų pradžios mokyklą ir Tverečiaus progimnaziją, Č. Kudaba mokėsi Švenčionių mokytojų seminarijoje. 1954–1959 m. studijavo Vilniaus universitete Gamtos mokslų fakultete geografiją. Baigęs studijas, pradėjo dirbti fizinės geografijos ir kartografijos katedros asistentu. 1960-1992 m. dėstė net 32 disciplinų paskaitas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų, Filologijos, Ekonomikos ir Istorijos fakultetuose [10, p. 62-64]. Č. Kudaba taip pat vesdavo laboratorinius bei praktikos darbus, vadovavo ekspedicijoms, mokomosioms ekskursijoms, diplominių darbų rengimui.
Č. Kudaba domėjosi gamtos apsauga, kultūros istorija, kraštotyra. Buvo aktyvus Lietuvos ir Vilniaus Gamtos apsaugos draugijų tarybų narys, Kraštotyros draugijos centro tarybos narys ir Vilniaus miesto skyriaus vadovas, Mažvydo knygos bičiulių draugijos vadovas. 1987 m. išrinktas Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininku. 1988-1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1991 m. – Atviros Lietuvos fondo (ALF) pirmininkas [2, 9, 13].
Svarbiausia prof. Č. Kudabos mokslo darbų sritis – Lietuvos ledyninis reljefas. Šia tema jis parašė abi disertacijas, paskelbė monografiją, apie 100 mokslinių straipsnių. Už mokslinius darbus tiriant ledyninį Lietuvos reljefą prof. Č. Kudabai 1984 m. paskirta Valstybinė premija.
1993 m. už kraštotyrinių monografijų ciklą paskirta valstybinė Jono Basanavičiaus premija (po mirties); o už knygą „Septyni keliai iš Varnių“ – Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija. 1994 m. apdovanotas už nuopelnus ekologijos ir gamtosaugos srityje V. Adamkaus vardo premija, 1999 m. – už straipsnius apie Ignalinos kraštą Miko ir Kipro Petrauskų vardo premija.
Mirė ir palaidotas Vilniuje, Karveliškių kapinėse [5].
Č. Kudabos mokslinė, visuomeninė, publicistinė ir politinė veikla nušviesta Gedimino Ilgūno knygoje „Česlovas Kudaba“ [2]. Mokslininko gyvenimas, pedagoginė, kraštotyrinė veikla atsispindi jį pažinojusių, bendravusių su juo žmonių atsiminimuose „Profesorius Česlovas Kudaba“ [10]. Knygoje „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė“ sudėti straipsniai, skelbti periodikoje 1969–1987 m. ir žymių žmonių atsiminimai apie Č. Kudabą [9]. Žurnalistas Jonas Laurinavičius knygoje „Atminties ženklai: publikacijos iš „Gimtinės” mėnraščio, 1989–2009“ (Kaunas, 2013) pasakoja apie susirašinėjimą su profesoriumi.
Č. Kudaba daug keliavo po Vilnių ir jo apylinkes. Knygoje „Nerimi“ aprašė Verkius, Antakalnį, Žirmūnus, Žemuosius Panerius ir kt. miesto vietas [7]. Kai kurie straipsniai buvo publikuoti tik periodikoje, o kai kurie liko archyve.
Rašydamas apie reljefą, nulėmusį Vilniaus miesto gamtos įvairovę, jis rašė: „Mūsų Vilnius ne bet kaip ant žemės „numestas“. Rodos, galiūno ranka jį nešiojo, įvairiai taikė prie nelygumų ir, tarus „dailiau nebus niekur“, padėjo čia prie Neries“ [6].
Profesorius žavėjosi sostinės gamtos unikalumu, jaudinosi dėl kertamų medžių, irstančių šlaitų, mažėjančių želdynų plotų. Straipsnių cikle apie Vilniaus gamtą, keliautojas rašė apie prarastą Žvėryno mišką, Karoliniškių draustinio, Šeškinės šlaitus, Vingio parko mišką, Rasų kalvyną, Pavilnio regioninio parko unikalumą, Ribiškių fenomeną [6].
2004 m., minint Č. Kudabos 70-ąsiąs gimimo metines, netoli Vilniaus universiteto botanikos sodo (Č. Kudabos g., Kairėnai, Antakalnio seniūnija, Vilnius) pastatytas paminklas – ąžuolinis stogastulpis. Trijų metrų aukščio skulptūrą, vaizduojančią profesorių, sukūrė skulptorius Pranas Petronis [1, 8, ].
Profesoriaus 70-ųjų gimimo metinių proga ant Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto sienos (M. K. Čiurlionio g. 21/22, Naujamiesčio seniūnija) buvo pritvirtinta memorialinė lenta, įamžinanti Č. Kudabos, dirbusio šiame fakultete 1959–1993 m., atminimą [12].
2014 m. Švenčionėliuose (Švenčionių r.), ant Mindaugo gimnazijos pastato (Vilniaus g. 124), Č. Kudabos atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Čia, Pedagoginėje mokykloje, 1951–1954 metais mokėsi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras, geografas, profesorius Česlovas Kudaba“ [2a].
2000 m. Č. Kudabos vardu pavadinta gatvė Kairėnuose (Antakalnio seniūnija, Vilnius).
Švenčionių rajone, Cirkliškio parke, 1993 m. buvo pasodinta 18 ąžuoliukų šio rajono šviesuolių atminimui, tarp jų ir Nepriklausomybės akto signatarui, prof. Č. Kudabai [11].
Apie žymų Lietuvos geografą parengtos ir išleistos dvi bibliografinės rodyklės [4, 5]. Vitalijos Brazaitienės sudarytoje rodyklėje išsamiai suregistruoti 1958–1996 m. spaudoje skelbti moksliniai ir publicistiniai Č. Kudabos darbai bei literatūra apie jį (1891 įrašas) [5]. Leidinio pabaigoje yra 6 pagalbinės abėcėlinės rodyklės: Č. Kudabos knygų antraščių, straipsnių pavadinimų, straipsnių su mokslininko pasisakymais, dalykų, vietovardžių ir asmenvardžių. Leidinyje nurodomi patikslinti mokslininko gimimo metai – 1932 (ne 1934, kaip buvo nurodoma ankstesniuose dokumentuose) [5, p. 9].
Literatūra ir šaltiniai
1. Baronienė, Nijolė. Įamžintas profesoriaus atminimas: [pastatytas stogastulpis Kairėnuose]. – Iliustr. // Respublika. – 2004, liep. 27, priedas „Pastogė”, p. 2.
2. Ilgūnas, Gediminas. Česlovas Kudaba. – Vilnius, 2003. – 184, [2] p.: iliustr.
2a. Jakštas, Algis. Atidengta atminimo lenta Česlovui Kudabai: [apie Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje vykusį renginį, skirtą memorialinės lentos atidengimui (prie Mindaugo gimnazijos pastato, Vilniaus g. 124)]. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2014, gruod. 3, p. 1, 6.
3. Kudaba Česlovas // Lietuvos geografai. – Vilnius, 2007. – P. 157-159.
4. Česlovas Kudaba: bibliografija: 1958-1984 m. liepos 15 d. / sudarė V. Brazaitienė, D. Gargasaitė. – Vilnius, 1984. – 134 p.
5. Česlovas Kudaba: bibliografijos rodyklė [sudarė Vitalija Brazaitienė]. – Vilnius, 1998. – 189, [1] p. : portr.
6. Kudaba, Česlovas. Šimtmečiais sugyvenę su gamta, dabar vilniečiai tampa jos priešais / parengė [ ir prier. „Man gražiausias miestas – Vilnius“ parašė] Feliksas Žemulis. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 1996, liep. 2, p.53, 60, liep. 3, p. 52, liep. 5, p. 64, liep. 9, p. 56, liep. 11, p. 52.
7. Kudaba, Česlovas. Vilniaus apymiesčiais, rūmų papėdėmis: [apie Verkius, Antakalnį, Žirmūnus, Žemuosius Panerius ir kitas miesto vietas]. – Iliustr. // Nerimi. – Vilnius, 1985. – P. 81-113.
8. Č. Kudabos jubiliejui atidengtas ąžuolinis stogastulpis. – Iliustr. // Vilniaus žinios. – 2004, liep. 30 (Nr. 30), p. 7.
9. Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė: [Publicistika. Atsiminimai] / sudarė Romualdas Norkus. – Kaunas, 1995. – 236, [3] p.
10. Profesorius Česlovas Kudaba : [atsiminimai] / sudarė Rimantas Krupickas. – Vilnius, 1996 – 320 p.
11. Susitikimai Švenčionyse: [paminėtas ir Č. Kudaba, kuriam pasodintas ąžuoliukas Cirkliškio parke] // Tiesa. – 1993, spalio 19, p. 2.
12. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2017 [žiūrėta 2017-02-07]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=3>.
13. Žukas, Vladas. Česlovas Kudaba. – Iliustr. // Naujoji Romuva. – 2009, Nr. 2, p. 2-11.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2010; 2017