Alionys

Kaimas Pivonijos seniūnijoje, 10 km į pietryčius nuo Ukmergės. Per Alionių kaimą teka Šašuola, iš pietryčių prieina Šešuolių giria. 1982 m. iškastas Alionių vandens telkinys, į kurį įteka Nasėvela [4].

Gyvena 33 gyventojai, iš jų: 16 vyrų ir 17 moterų (2011) [5]. Priklauso Pašilės parapijai.
 
Alionių kaimo pavadinimas kilęs iš buvusio tėvavardžio Alionis (Alio sūnus), padaryto iš dvikamienių asmenvardžių dėmens Al-  (pvz. Al–butas. Al–gaudas, Al–kantas ir kt.) ir tėvavardinės priesagos -onis. Tokį dėmenį turėjo senovės prūsai ir kai kurios kitos indoeuropiečių tautos, tai yra labai senų laikų paveldas. Mažesnė tikimybė, kad šiems asmenvardžiams pradžią galėjo duoti krikštavardžio Aleksandras sutrumpinti variantai Alis, Alius ir kt. [6].
 
Apie Alionis bendro pobūdžio informacijos galima rasti „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [1], taip pat apie kaimą rašoma leidinyje „Tūkstantmečio knyga” [4], vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [6]. Apie kaime esantį akmenį rašoma knygoje „Istoriniai akmenys” [3]. Informacijos yra periodikoje, internete.
 
Kaime 1910-1949 m. buvo Steponavos pradinė mokykla, 1949-1962 m. – septynmetė, vėliau – aštuonmetė [1].
Alionių kaime 1993 m. įsikūrė uždarosios akcinė bendrovės „Geras skonis” mėsos perdirbimo cechas – Aukštaitijos regiono kultūrinio paveldo narys [2].
Kaime prie sodybos minimas akmuo su smailu (aukštaitiškuoju) dubeniu [3].
 
Literatūra ir šaltiniai
 

1. Alionys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 44.
2. Čaplikas, Albinas. Šeimos verslas – bendrovė „Geras skonis”. – Iliustr. // Europos Sąjungos šeimoje: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 2005. – P. 16-18.
3. Matulis, Rimantas. Istoriniai akmenys. – Vilnius, 1990, p. 83.
4. Pivonijos seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 311-313.
5. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
6. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 53-54. 

Parengė: Virginija Sakalienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Trečio Antakalnio kaimo padalinys), 2009; 2016