Butrimonių seniūnija

Butrimonių seniūnija yra Šalčininkų rajono pietvakariuose. Ribojasi su Gerviškių, Pabarės ir Eišiškių seniūnijomis. Jai priklauso 29 kaimai ir vienkiemiai [2, 5]. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Butrimonys, Jančiūnai, Dailidės [3, 4]. 

Seniūnijos plotas 92 km². Čia gyvena 1 808 gyventojai [4, 16].
 
Seniūnijoje, apibus Butrimonių – Šalčininkų kelio, teka upė Šaltykščia. Upė yra svarbi išsaugant biologinę rajono įvairovę. Iš 226 čia rastų augalų rūšių yra daug retų. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dėmėtoji gegūnė ir švelnioji vilnūtė. Šaltykščios pakrantės gausiai apgyventos bebrų ir vandeninių pelėnų [8, 15].
 
Seniūnijoje yra trys mokyklos (Butrimonių Anos Krepštul vidurinė ir pagrindinė mokyklos, Dailidžių pagrindinė mokykla), 3 vaikų darželiai (vienas Jančiūnuose ir 2 Butrimonyse), dvi bibliotekos (Butrimonių ir Jančiūnų), paštas, laisvalaikio salė, du medicinos punktai, gaisrinė, seniūnijos administracija ir ŽŪB „Butrimonys“, veterinarijos įmonė, parduotuvės [14, 18].

butrimonys_is_arciau

Butrimonys iš arčiau = Butrymańce z bliska. – [S.l.] : [s.n.], 2007. Knygos viršelis

Įvairios informacijos apie Butrimonių seniūniją pateikiama nedidelės apimties, gausiai iliustruotame leidinyje „Butrimonys iš arčiau…“ [5]. Daugiausia vietos čia skirta Butrimonims. Rašoma taip pat apie Dailidžių, Jančiūnų ir kt. kaimus. Įdėta vietos literatų eilėraščių. Kai kurie tekstai pateikiami lietuvių ir lenkų kalbomis. Leidinį parengė Butrimonių vidurinės mokyklos direktorė Teresa Savel, šios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Rasytė Matulevičienė, Renata Kolendo, Ana Šumska, Edita Jaselionis, istorijos mokytojas Stanislav Mikonis, Butrimonių vidurinės mokyklos mokiniai.

Seniūnijos centras – Butrimonių kaimas yra 15 km į šiaurės rytus nuo Eišiškių, 18 km į vakarus nuo Šalčininkų [6, 10].
 
Butrimonių kaime gyvena 418 gyventojai [16].
 
Gali būti, kad pavadinimą kaimui davė pirmieji gyventojai, vadinęsi Butrimoniai [12].
 
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ rašoma, kad Butrimonys minimi 1744 m. [10]. Architektas Algimantas Miškinis teigia, kad rašytinuose šaltiniuose Butrimonys pirmą kartą minimi 1585 m. Ivanui Glebovičiui priklausiusio Rakliškio dvaro inventoriuje [12]. Valakų reformos metu išmatuotame kaime tuo metu buvo 12 valakų, 10 iš jų dirbamų, o 2 tušti. 9 šeimos (pavardės Butrimanieč, Sučkovyč, Lukaševič, Kurovyč, Pievyč) turėjo po valaką [12].
1927-1936 m. Butrimonyse veikė lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrius [10], o 1935-1936 m. „Ryto“ draugijos skaitykla, kurios vedėjais buvo Pranas Kisielius ir Vytautas Borisevičius [9].
Karo ir pokario metais (iki 1951 m.) Butrimonių apylinkėse veikė Armijos Krajovos būriai [1, 12].
Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonys nenukentėjo [12].
Po kolektyvizacijos Butrimonys buvo apylinkės centras (nuo 1950 m.), tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Sovietinės okupacijos metais čia buvo Felikso Dzeržinsko vardo kolūkis [6]. 1988 m. įsteigtas Vilniaus „Vilmos“ gamybinio susivienijimo cechas [1, 10].
 
butrimonys1

Szkoła średnia im. Anny Krepsztul w Butrymańcach 1910 – 2010: Pamiątka z okazji 100-lecia szkoły. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Apie 1910 m. įsteigtą Butrimonių vidurinę mokyklą daugiau galima sužinoti iš knygutės ,,Szkołaśrednia im. Anny Krepsztul w Butrymańcach“, kuri išleista lenkų kalba 2010 m., minint mokyklos 100-mečio jubiliejų [21]. 
 
1799 m. pagal Rakliškių dvaro savininko Prūsijos kapitono barono Jono Šrioterio (Šrėterio) fundaciją Butrimonyse buvo pastatyta medinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia [7, 11, 12]. 1890 m. ji buvo atnaujinta. 1927 m. bažnyčia, specialistų nuomone, buvo nevykusiai restauruota, nes papildžius pagrindinį fasadą „laiptuotu lentų skydu“ buvo sudarkytas fasadas [7, 12]. Ji buvo Benekainių parapijos filija. 1906 m. įkurta parapija [11]. Bažnyčia išlaikė vienos navos pirmykštį planą. Interjeras jaukus, sienos apmuštos stačiomis lentelėmis, grindys ir lubos irgi lentinės. Yra trys altoriai [6, 7]. Bažnyčios fasade originalus balkonas su baliustrada, Kristaus statula. Butrimonių bažnyčioje yra saugomi 8 dailės paminklai – XVIII a. žvakidės (alavas, liejimas) [13].
 
Varpinę, stovinčią prie šventoriaus tvoros, 1901 m. pastatė Naujųjų Rakliškių dvaro savininkė Paulina Houvaltienė [12, 19].
 
2013 m. rugsėjo 29 d. Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios aikštėje buvo atidengtas Jono Pauliaus II paminklas [20].

2013 m. rugpjūčio 18 d. Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje atidengta atminimo lenta, skirta 1863 m. Sausio sukilimo dalyviui Boleslovui Kajetanui Kolyško, kuris gimė Butrimonių parapijoje ir buvo krikštytas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje [22].

1997 m. ištyrinėjus Butrimonių kaimelį (archit. R. Jurgilas) konstatuota, kad Butrimonių dalis abipus Šalčininkų – Eišiškių kelio pasižymi Rytų Lietuvai reikšmingais urbanistikos ypatumais ir saugotina kaip kultūros paveldo vertybė. Pasiūlyta tai gyvenvietės daliai suteikti savivaldybių reikšmės kultūros vertybės statusą [12].

Knygoje ,,Los wilnianina w XX wieku“ spausdinami buvusio Butrimonių kaimo gyventojo Marian Butrim atsiminimai apie vaikystės ir jaunystės metus (1939-1956) Butrimonyse [17].
 
Butrimonių biblioteka veikia nuo 1957 metų, čia buvo 1000 knygų ir 29 skaitytojai. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Buchaveckas, Stanislovas. Eišiškių apylinkėse // Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992. – P. 222-223.
2. Butrimonių seniūnija. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2006. – P. 198-205.
3. Butrimonių seniūnija. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka = Šalčininkai land: informacinis leidinys. – Vilnius, 2000. – P. 26.
4. Butrimonių seniūnija. Šalčininkų rajono seniūnijos [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016.05.30]. Prieiga per internetą: <http://salcininkai.lt/lit/Butrimoniu-seniunija/248>.
5. Butrimonys iš arčiau = Butrymańce z bliska. – [S.l.], 2007. – 64, [1] p.: iliustr.
6. Kviklys, Bronius. Butrimonys. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 311.
7. Kviklys, Bronius. Butrimonys: Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Chicago, 1986. – T. 5: Vilnius arkivyskupija, d. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 121-124.
8. Lietuvos gamtinė įvairovė: Šalčininkų rajonas. – Vilnius, 1998, p. 10, 14.
9. Martinkėnas, Vincas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939. – Vilnius, 1989, p. 39.
10. Misius, Kazys. Butrimonys // Visuotinė lietuvių enciklopedija . – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 675.
11. Misius, Kazys. Šalčininkų dekanatas: Butrimonys: [apie Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, p. 543] // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 543-548.
12. Miškinis, Algimantas. Butrimonys. – Iliustr. // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 2002. – T. 2, d. 1: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, p. 297-300.
13. Nevčesauskienė, Nijolė. Butrimonių bažnyčios žvakidės // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 215.
14. Šalčininkų rajonas. Butrimonių seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 240.
15. Šalčininkų rajono savivaldybė. – Iliustr. // Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. – Kaunas, 2004. – P. 201.
16. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Butrimonių seniūnija, p. 274] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. – P. 274-280; Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
17. Butrym, Marian. W mojej ojczyźnie, w Butrymańcach …: [atsiminimai apie vaikystės ir jaunystės metus Butrimonyse]. – Iliustr. // Los wilnianina w XX wieku. – Wilno, 2002. – P. 356-384.
18. Jackiewicz, Mieczyslaw. Butrymańce (Butrimonys) // Wileńska encyklopedia. 1939–2005. – Warszawa, 2007. – P. 79.
19. Machulak, Mieczysław. Butrymańce (lit. Butrimonys ). Butrimonių seniūnija. – Iliustr. // Machulak, Mieczysław. W stronę Solecznik. Turystycznym szlakiem po rejonie Solecznickim. – Krosno, 2002. – P. 87, 88.
20. Petkewicz, Beata. W Butrymańcach stanęły pomniki ku czci bł. Jana Pawła II. – Iliustr. // Soleczniki. – 2013, październik, p. 8.
21. Szkoła średnia im. Anny Krepsztul w Butrymańcach 1910 – 2010: Pamiątka z okazji 100-lecia szkoły. – Vilnius, 2010. – 55, [1] p.: iliustr.
22. Tablica na cześć Bolesława Kołyszki: [apie Boleslovui Kolyškai memorialinės lentos atidengimą]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2013, 22-28 sierpnia, p. 4.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB) 2011; 2016