Daugėliškis
Kaimas Pivonijos seniūnijoje.
Gyvena 13 gyventojų, iš jų: 7 vyrai ir 6 moterys (2011) [3]. Priklauso Pašilės parapijai.
Daugėliškio kaimo pavadinimas kilęs iš dvikamienio asmenvardžio Dau–gėla (Dau–gėlas). Pirmąjį dėmenį Dau- (Dau–jotas, Dau–girdas ir kt.) turėjo prūsai, taigi jis labai senos kilmės. Siejamas su žodžiu „daug“, „dauginti“. Antrąjį dėmenį Gėl- turi dvikamieniai asmenvardžiai Dir–gėlas, Ei–gėlas, Jau–gėlas, Vin–gėlas ir kt., kuris irgi yra labai senų laikų veldinys. Siejamas su žodžiais „gelti“, „gėlė“, „šird–gėla“ . Šis dvikamienis asmenvardis išplėtas priesaga -iškis [5].
Daugėliškis minimas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [5]. Apie kaime buvusį akmenį su pėdomis rašo Vykintas Vaitkevičius knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija” [4], Robertas Gedvydas Skrinskas knygoje „Piligrimo vadovas: po stebuklingas Marijos vietas” [1] bei Petras Tarasenka leidinyje „Pėdos akmenyje: Lietuvos istoriniai akmenys” [2].
1. Skrinskas, Robertas Gedvydas. Švč. Mergelės Marijos pėdos akmenyse: [apie Daugėliškio akmenį, p. 99] // Skrinskas, Robertas Gedvydas. Piligrimo vadovas: po stebuklingas Marijos vietas. – Kaunas, 1999. – P. 98-102.
2. Tarasenka, Petras. Pėdos akmenyje: Lietuvos istoriniai akmenys. – Vilnius, 1958, p. 79.
3. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Vaitkevičius, Vykintas. Ukmergės rajonas: [apie Daugėliškio akmenį, p. 153-154 ] // Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius. 2006. – P. 142-187.
5. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 48.
Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016