Machulak, Mieczysław. W Dziewieniszkach i dalej. – Krosno, 2008. Knygos viršelis

Dieveniškių seniūnija yra rytinėje Šalčininkų rajono dalyje, siaurame Lietuvos pasienio kyšulyje, kurį beveik iš visų pusių supa Baltarusijos teritorija [4].
Nuo 1920 m. iki 1939 m. Dieveniškės priklausė Lenkijai. 1939 m. Stalinas Lietuvos Respublikai negrąžino Dieveniškių valsčiaus. Dieveniškės atsidūrė Baltarusijoje. Sovietinei Lietuvai valsčius atiteko tik 1940 m. Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. Sovietmečiu tai buvo Kalinino vardo ir Krakūnų kolchozai [2, 9]. Seniūnijos centras – Dieveniškių miestelis. Seniūnijai priklauso 61 kaimas. Didesni iš jų: Rudnia, Krakūnai ir Jurgelionys [7, 8]. 

Seniūnijos plotas – 207,3 km² [8]. Seniūnijoje gyvena 2115 gyventojų [15].

Dieveniškių seniūnijoje yra: paštas, dvi pagrindinės mokyklos, dvi vidurinės mokyklos (lietuvių ir lenkų dėstomąja kalba), du vaikų darželiai, Žemės ūkio mokykla, dvi bažnyčios, vaistinė, ambulatorija, muitinė, šokių salė [7, 14]. Seniūnijos teritorijoje veikia Dieveniškių, Jurgelionių ir Milkūnų bibliotekos. 

Seniūnijos teritorijoje teka upė Gauja. Čia yra didžioji dalis Dieveniškių istorinio regioninio parko (kita dalis yra Poškonių seniūnijos teritorijoje). Tai yra vienintelis Lietuvoje istorinis regioninis parkas. Jis buvo įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti Dieveniškių apylinkių gamtos ir kultūros paveldo vertybes, etnokultūros palikimą. Gaujos upės atkarpoje nuo Dieveniškių kaimo iki sienos su Baltarusija rasta 431 augalų rūšys, daugelis jų nykstančios, retos arba saugotinos [1, 5, 13]. Regioninio parko plotas 8609 ha. Jo teritorijoje daug įdomių gamtos ir architektūros paminklų: Norviliškių vienuolynas, mitologiniai akmenys, piliakalniai, pilkapiai ir t.t. Gaujos upės slėnyje ir kalvotose vietose tarp Poškonių ir Dieveniškių yra išsidėstę 13 gatvinių kaimų [6, 12].
2003 m. lankytojų patogumui parke įrengtas Gaujos mokomasis takas, vingiuojantis Gaujos upės slėniu. Jame lankytojai gali susipažinti su Lietuvos augmenijos įvairove. Yra 18 stotelių, kiekvienoje įrengtas stendas su informacija [5].

Atėję iš praeities… : Dieveniškių istorinis regioninis parkas. – [Kaunas], 2003. Knygos viršelis

2 km nuo Dieveniškių, prie kelio į Benekainis Dieveniškių girininkijos 160 kvartale yra Dieveniškių pilkapynas. Pilkapiai VI-X amžiaus, būdingi lietuvių gentims. Miške išliko 8 pilkapiai. Gaujos dešiniajame krante, kalvoje įrengtas Bečionių piliakalnis, kuris pietuose siekia dirbamą lauką, iš šiaurės juosia Gaujos slėnys. Papėdėje rasta senovinės gyvenvietės liekanų, lipdytinės brūkšniuotosios ir lygiosios keramikos [1, 2, 11].
2 km nuo Dieveniškių yra archeologinis akmuo Mokas. XIX a. pasakota, kad šioje vietoje palaidotas švedų generolas Mokas. Už 300 m į šiaures nuo akmens yra pelkė, vadinama Švedų Brasta. Pasakojama apie joje paslėptus lobius. Apie Dieveniškių krašto mitologinius akmenis sukurta nemažai legendų [1, 11, 16]. 

Dieveniškių šnektos tekstai. – Vilnius, 1997.

Dieveniškių kraštas daug metų domina Lietuvos mokslininkus, istorikus, etnografus ir kalbininkus. 1952 m. Lietuvos istorijos institutas, vadovaujant archeologui Adolfui Tautavičiui čia atliko archeologinius tyrimus [11]. 1965 m. Vilniaus miesto kraštotyrininkai Dieveniškių apylinkėse surengė kompleksinę ekspediciją ir dalį surinktos medžiagos paskelbė monografijoje ,,Dieveniškės“ [3]. Šis, leidinys, skirtingai nuo vėliau išleisto, buvo gausiai iliustruotas fotografijomis. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, Vilniaus mokslininkai ir kraštotyrininkai surengė dar dvi kraštotyros ekspedicijas, po kurių buvo išleista knyga „Dieveniškės“ [4]. Naujoji, kaip ir ankstesnė monografija, susideda iš istorinės, etnografinės ir kalbos medžiagos. Beveik visi šios knygos straipsniai, išskyrus penkis iš ankstesnės monografijos paimtus bei autorių papildytus, buvo parašyti naujai. Yra išleistas leidinys „Dieveniškių krašto audėjos ir jų audiniai“ (Kaunas 2001), dviejų tomų „Dieveniškių šnektos žodynas“ (Vilnius, 2005, 2010). Apie šio krašto tarmės ypatybes galima paskaityti knygoje ,,Dieveniškių šnektos tekstai“ (Vilnius, 1997). 2008 m. Lenkijoje išleista istoriko, Polaneco (Połanec) valsčiaus tarybos sekretoriaus, Šalčininkų krašto mylėtojo Mečislavo Machulako (Mieczysław Machulak) knyga ,,W Dziewieniszkach i dalej“(„Dieveniškėse ir toliau“) [17, 18], kurioje pateikta daug įdomios informacijos apie Dieveniškių krašto vietoves ir jų gyventojus. Dieveniškių regioninio parko direkcijos pastangomis yra išleista nemažai leidinių apie Dieveniškių krašto kultūros paveldą ir tradicijas. Iš jų minėtinas Audronės Lainauskaitės, Irenos Kuprijan ir Vyčio Čiubrinsko „Dieveniškių apylinkių medinė architektūra“ [12]. 2011 m. parko direkcija išleido kompaktinę plokštelę,,Dieveniškių krašto dainos“. Buvo panaudoti, atlikus restauracija, 1952-1960 metų ekspedicijose daryti įrašai, iš viso 31 kūrinys. Dainas dainuoja šio krašto moterys. Kartu pridedama brošiūra su dainų žodžiais ir natomis. Išleistas leidinys „Atėję iš praeities… : Dieveniškių istorinis regioninis parkas“ [1]. 
Norintiems pakeliauti po šią Šalčininkų rajono seniūniją labai naudingas bus maršrutas po Dieveniškių istorinį ir regioninį parką bei Dieveniškių krašto takais, pateikiamas dviračių turizmo entuziasto Ryčio Kubiliaus knygoje „Dviračiu po Pietryčių Lietuvą: 10 maršrutų“ [10]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Atėję iš praeities… : Dieveniškių istorinis regioninis parkas / [teksto autorius Vykintas Vaitkevičius]. – [Kaunas], 2003. – 20, [1] p., įsk. virš. : iliustr., žml. – Antr. iš virš. – Gretut. tekstas liet., angl., rus.
2. Buchaveckas, Stanislovas. Dieveniškių apylinkėse // Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992. – P. 253-274. 
3. Dieveniškės. – Vilnius, 1968. – 412 p., [24] iliustr. lap. : iliustr., nat. – Santr. rus.
4. Dieveniškės. – Vilnius, 1995. – 524, [2] p. : iliustr. 
5. Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-23]. Prieiga per internetą: < http://dirpd.am.lt/VI/index.php >.
6. Dieveniškių istorinis regioninis parkas. – Iliustr., žml. // Lietuvos saugomos teritorijos : informacinis leidinys-žinynas. – Kaunas, 2006. – P. 152-155.
7. Dieveniškių seniūnija. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2006. – P. 134-147.
8. Dieveniškių seniūnija. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-23]. Prieiga per internetą: <http://www.salcininkai.lt/lit/Dievenikiu-seniunija/250>.
9. Kviklys, Bronius. Dieveniškių apylinkės: [istorija]. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991, T. 1, p. 268-270.
10. Kubilius, Rytis. Po Dieveniškių istorinį regioninį parką : Dieveniškių krašto takais. – Iliustr., žml. // Kubilius, Rytis. Dviračiu po Pietryčių Lietuvą. – Vilnius, 2010. – P. 55-65.
11. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 215, 252, 253. 
12. Launauskaitė, Audronė. Dieveniškių apylinkių medinė architektūra. – Poškonys (Šalčininkų r.), 2008. – 40 p. : iliustr. ; 25 cm + 3 drožinių lekalų lap. – Dalis gretut. teksto liet., angl., rus.
13. Lietuvos gamtinė įvairovė: Šalčininkų rajonas. – Vilnius, 1998, p. 14, 15.
14. Šalčininkų rajonas: [apie Dieveniškių  seniūnija, p. 241, 242]. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000.  – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 232-249.
15. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Dieveniškių seniūnija, p. 274] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. –  P. 274-280; Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519 >.
16. Kołosowska, Irena. Kamiene legendy: spadek epoki lodowcowej: [apie Dieveniškių krašto mitologinius akmenys]. – Iliustr. // Gazeta Wileńska. – 2002, 27 kwietnia – 3 maja, p. 10.
17. Machulak, Mieczysław. W Dziewieniszkach i dalej. – Krosno, 2008. – 145, [3] p. : iliustr., žml.
18. Machulak, Mieczysław. ,,Dieveniškėse ir toliau” : [pokalbis su knygos ,,W Dziewieniszkach i dalej” autoriumi]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, spal. 23-29, p. 1, 4.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2012