Dovydiškiai

Kaimas Deltuvos seniūnijoje, apie 6 km į pietvakarius nuo Ukmergės ir 4 km į pietus nuo Deltuvos. Šalia kaimo, užtvenkus Armonos upę, yra Dovydiškių tvenkinys, užimantis 28,2 ha ploto. Kaimas priklauso Deltuvos parapijai.

Kaime gyvena 7 žmonės, iš jų: 3 vyrai ir 4 moterys (2011 m.) [7].

Dovydiškių kaimo pavadinimas sietinas su krikštavardžiu Dovydas, kuriam pradžią davė hebrajų kalbos žodis „david“, t. y. „mylimas“ ir išplėstu priesaga -iškis [8].

Rašytiniuose šaltiniuose Dovydiškiai paminėti Zigmo Zinkevičiaus leidinyje  „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [8], „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976. T. 2). Apie šalia Dovydiškių kaimo esantį Skerdimų kalną bei sukilėlių kapus rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [1] bei leidinyje „Nukentėję paminklai” [2]. Šiek tiek informacijos apie Dovydiškių kaimą, kapines yra ir Keistučio Prano Devenio knygoje „Lietuvos pradžia ir Deltuvos istorija” [4].

Kaime apie 1930–1950 m. veikė Dovydiškių pradinė mokykla.

0,75 km į pietryčius nuo Dovydiškių kaimo, 0,15 km į vakarus nuo Šventosios upės, Ratkalnio miške yra Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektas, turintis istorinę reikšmę – Skerdimų (Majako) kalnas. Ant kalno – 1831 metų sukilėlių kapai ir paminklas. Paminklas – tai tašytų akmenų mūro kvadrato plano piramidė su metaline saulute viršuje ant betoninės pakylos (autorius architektas J. Kovalskis). Paminklas atidengtas 1935 m. birželio 20 d. Po Antrojo pasaulinio paminklas buvo apgriautas, o 1989 m. – restauruotas [1-2, 5].
Prie kelio į Skerdimų kalną 2000 m. pastatytas koplytstulpis (rodyklė) ,,Varpas‘‘ (tautodailininkas, medžio skulptorius Remigijus Rudokas).
 
Dovydiškių kaimo lauke, ant Šventosios upės šlaito, prie Leonpolio dvaro ribos yra senkapis, kurį 1943 m. tyrinėjo archeologas, muziejininkas Pranas Baleniūnas (1900–1965), gimęs Belazariškių kaime, Siesikų seniūnijoje, Ukmergės rajone [6].
 
2002 m. kaime pastatytas koplytstulpis – medinis Dovydiškių rūpintojėlis (aut. Česlovas Talačka) [3].
 
 
Literatūra ir šaltiniai
 

1. Banionis Juozas. 1831 metų sukilėlių kapai ir paminklas. – Bibliogr.: 5 pavad. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 102.
2. Banionis, Juozas. 1831 metų sukilėlių paminklas: [prie Dovydiškių]. – Bibliogr.: 5 pavad. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 191.
3. Dainavos gyvenvietės bendruomenės aktyvas nutarė koplytstulpiu įamžinti seniausią apylinkės kaimą – Dovydiškius // Gimtoji žemė. – 2002, bal. 11.
4. Devenis, Keistutis Pranas. Deltuvos apylinkių istorinės vietos: [apie Skerdimų kalną, Dovydiškių senkapį, p. 128] // Devenis, Keistutis Pranas. Lietuvos pradžia ir Deltuvos istorija. – Vilnius, 2001. – P. 126-130.
5. Kviklys, Bronius. Ukmergės apylinkės: [apie Skerdimų kalną, p. 474] // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 473-474.
6. Prano Baleniūno senkapių kasinėjimai 1943 m.: [apie kapinynų tyrinėjimus Ukmergės rajone Pakapiuose (Bečiuose), Radiškiuose, Vidiškiuose, Dovydiškiuose bei Užušiliuose]. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 15 (2005), p. 16-21.
7. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
8. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 72-73.

Parengė: Lolita Gričinienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016