Laurinavičius, Jonas. Dusmenų bažnyčia / Jonas Laurinavičius, Ona Trepuilaitė-Virganavičienė. – Kaišiadorys, 2018. Knygos viršelis

Dusmenys – kaimas Trakų rajono savivaldybėje, Onuškio seniūnijoje, 9 km į pietvakarius nuo Onuškio. Trakų ir Varėnos rajonų savivaldybėse, tarp Daugų ir Vilkokšnio ežero, plyti Dusmenų miškai, 1 km į šiaurę nuo kaimo yra Gėjaus kraštovaizdžio draustinis, šalia Dusmenų telkšo Dusmenų ežeras, dar vadinamas Didžiuliu, į kurį per kaimą teka upė Dusmena [1, 2, 4].

2021 m. duomenimis, Dusmenyse gyvena 145 gyventojai [4].

Dusmenys yra seniūnaitijos ir Dusmenų šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos centras. Kaime veikia biblioteka (Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dusmenų padalinys), kultūros namai (Trakų kultūros ir meno centro Dusmenų padalinys), medicinos punktas, parduotuvė, Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia, kapinės [4, 9, 11]. Dusmenų miškuose esama gamtos ir archeologijos paminklų: Šilaičių miško 71 kvartale yra mitologinis akmuo Zuikio Lūpa, Pamusio miško 34 kvartale ir Gudžių miško 114 kvartale – pilkapių [1]. 2005 m. pradėtas leisti Onos Virganavičienės rengiamas bendruomenės metraštis „Dusmenų kraštas“, kuriame rašoma apie kultūrinę veiklą, nuveiktus darbus, socialines problemas ir kt. [11]. Dusmenų bažnyčioje vargoninkavo dainininkas, pedagogas Kipras Petrauskas (1885 12 22–1968 01 17) ir kompozitorius, vargonininkas, dainininkas, choro dirigentas, pedagogas Mikas Petrauskas (1873 10 13–1937 03 23) [4, 8]. Kaime veikia bendruomenė „Dusmena“, folkloro kolektyvas „Dusmena“ ir dramos mėgėjų kolektyvas, Dusmenų parapijos Caritas [6, 8, 11]. Apie Dusmenis yra rašę kraštotyrininkas Jonas Laurinavičius, metraštininkė Ona Trepuilaitė-Virginavičienė.

Dusmenų pavadinimas kildinamas iš upės vardo Dusmena [3].

Apie Dusmenis rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [4], monografijoje „Onuškis“ [8] pristatoma bažnyčios ir parapijos istorija, pateikiama informacijos apie mokyklą, biblioteką, kultūros namus, kraštiečius ir kt. Trakų viešosios bibliotekos knygoje „80 žingsnių iki šiandien“ [10] rašoma apie Dusmenų biblioteką, leidinyje „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ (2000) pateikiama informacijos apie Dusmenų dvarą. 2000 m. išleista Jono Laurinavičiaus knyga „Dusmenų bažnyčia“. 2018 m. pasirodžiusiame Jono Laurinavičiaus ir Onos Trepuilaitės-Virginavičienės leidinyje „Dusmenų bažnyčia“ [7] rašoma apie bažnyčios ir parapijos istoriją, dirbusius kunigus, kraštiečius, parapijoje vykusius susitikimus ir renginius. Onos Trepuilaitės-Virganavičienės knygoje „Kur ošia šilai“ [11] pristatoma kaimo istorija, veikiančios ir anksčiau veikusios įstaigos, organizacijos, rašoma apie aplinkinius kaimus, Dusmenų krašto žmones.

Dusmenų kaimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro aktuose minimas 1493 metais. 1523 m. paminėtas Dusmenų dvaras, kuriame XVIII–XIX a. veikė geležies liejykla. 1825 m. Dusmenyse įkurta parapija. Kaimo gyventojai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1888 m. Dusmenyse pradėjo veikti rusiška pradžios mokykla, nuo 1918 m. veikė lietuviška pradžios mokykla, 1949–1958 m. – septynmetė, 1958–1986 m. – aštuonmetė, 1986–2001 m. – devynmetė, nuo 2001 iki 2007 m., kai buvo uždaryta, veikė pradinė mokykla.

1905 m. lapkričio 12 d. čia įvyko politinis mitingas ir demonstracija prieš Rusijos valdžią. Per Antrąjį pasaulinį karą Dusmenų miškuose veikė sovietinių partizanų būrys „Už Tėvynę“. 1944–1952 m. veikė Dainavos apygardos Merkio (Kazimieraičio) rinktinės Lietuvos partizanų būriai. Atkūrus nepriklausomybę, žuvusiems Lietuvos partizanams buvo pastatyti atminimo kryžiai. Sovietų okupacijos metais Dusmenys buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė [1, 4, 8]. Esama padavimų apie Dusmenų kraštą. Viename iš jų aiškinama kaimo ir jo pavadinimo kilmė [5, 8].

Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia pastatyta 1823 m. Tai medinis, stačiakampio plano pastatas su 4 medinių kolonų portiku. Jai būdingas klasicizmo stilius, turi liaudies architektūros bruožų. Bažnyčios stogas dengtas malksnomis, virš jo yra du bokšteliai, iš lauko apkalta lentomis. Bažnyčioje yra keturi altoriai. Didžiajame altoriuje kabo XVIII a. pradžios Šv. Romualdo ir XVIII a. pabaigos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslai. Šventoriuje yra varpinė, du kryžiai, iš kurių vieną išskobė Jonas Kasparavičius. Šis kryžius pastatytas 1989 m. [7, 8, 11].

Dusmenų biblioteka (Dusmenų g. 5, Dusmenys) įsikūrusi renovuotame pastate, kuriame anksčiau veikė vaikų darželis. Biblioteka įkurta 1948 m., iš pradžių ji veikė kaip klubas-skaitykla, buvo įsikūrusi buvusios klebonijos patalpose (špitolėje) [8, 10].

Šaltiniai ir literatūra

1. Brukas, Algirdas. Dusmenų miškai / Algirdas Brukas, Dalius Žygelis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 5, p. 231, 232; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/dusmenu-miskai/>.
2. Didžiulis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 740.
3. Dusmena // Lietuvos vietovardžių žodynas. – Vilnius, 2014. – T. 2, p. 416.
4. Dusmenys. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-04-08]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/dusmenys/>.
5. Dusmenų krašto padavimai. – [Dusmenys]: Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dusmenų filialas, 1998, p. 12. Prieiga per internetą: <https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Dusmen%C5%B3-kra%C5%A1to-padavimai.pdf>.
6. Kolektyvai. Trakų kultūros ir meno centras [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-04-30]. Prieiga per internetą: <https://trakukmc.lt/kolektyvai/>.
7. Laurinavičius, Jonas. Dusmenų bažnyčia / Jonas Laurinavičius, Ona Trepuilaitė-Virganavičienė. – Kaišiadorys, 2018. – 110, [2] p.: iliustr., portr.
8. Onuškis. – Vilnius, 2017. – 1569, [3] p.: iliustr., diagr., faks., portr., žml.
9. Seniūnaitijos. Trakų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-04-30]. Prieiga per internetą: <https://www.trakai.lt/seniunijos/onuskio-seniunija/seniunaitijos/6281#c-36/t-72>.
10. Trakų viešoji biblioteka: 80 žingsnių iki šiandien. – [Trakai], 2020, p. 137.
11. Trepuilaitė-Virganavičienė, Ona. Kur ošia šilai. – Kaišiadorys, 2018. – 264, [2] p.: iliustr., faks., portr.

Parengė: Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2024