Nuo XVIII a. vidurio minimi dveji Jagėlonys – Kloniniai ir Kalniniai. Anksčiau Jagėlonys vadinti Kalniniais Jagėlonimis [6], Kloniniai Jagėlonys yra šiauriau [daugiau apie kaimą žr. sk. Kloniniai Jagėlonys]. Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs iš asmenvardžio Jagėla.

Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [6]. Šiek tiek apie mitologinį Jagėlonių akmenį yra rašę Augustina Grinkevičiūtė ir Vykintas Vaitkevičius [5], apie Jagėlonių mišką informacijos pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [9], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [12].
Ona Rasutė Šakienė užrašė keletą žmonių pasakojimų, prisiminimų apie kaimą ir žmonių gyvenseną, istorinius įvykius, taip pat Jagėlonių vietovardžius. Šie tekstai pateikti Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ [11] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [10]. Pastarajame leidinyje taip pat pateikiama fotografijų, žemėlapių, kaimo savininkų Jagėlų testamento kopijos.

1567 m. LDK karo pašauktinių sąrašuose minimas karys iš Jagėlonių (rus. з села Якгейлович). 1612 m. Ivanas Baka Jagelonių (rus. Якгеланы) dvarą su visais pastatais užrašė savo sūnui Vasilijui. 1670 m. Aleksandras ir Kotryna Jagėlos perdavė trečdalį kaimo Leonardui Pociejui, anksčiau į tris dalis pasidalinę su Adomu ir Jonus Jagėlomis. 1742 m. minimi dveji kaimai – Jagėlonys Kloniniai ir Kalniniai. 1795 m. kaime buvo 16 sodybų, 132 gyventojai, 1843 m. – 17 sodybų, 176 gyventojai katalikai. 1923 m. – 45 sodybos, 275 gyventojai, 1931 m. – 54 sodybos [6].
Pokario metais Jagėlonyse nušautas kaimo apylinkės pirmininkas S. Makūnas. 1944–1949 m. buvo įkalinti 6 kaimo gyventojai, 1949 m. ištremtas V. Jančiauskas [6].
Kaime 1950 m. veikė mokykla [6].
Jagėlonių kaime, netoli kelio Jagėlonys–Semeliškės, yra mitologinis akmuo, dar vadinamas Gaideliu. Jis įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir yra saugomas valstybės [7]. Netoli akmens yra rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi [5]. Apie šį akmenį yra žinoma daug pasakojimų. Juos surinko O. R. Šakienė [11], taip pat istorikas Tadas Šidiškis [7].
Kaime yra kapinės, kuriose palaidoti du 1919 m. liepos 15 d. vykusio mūšio su Lenkijos kariuomene metu ties Jagėlonių k. žuvę Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai – V pėst. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko eilinis Kazys Bartkus ir grandinis Aleksandras Vasiliauskas [2, 14].
1945 m. liepos 1 d. prie Jagėlonių įvyko partizanų ir NKVD dalinių mūšis, kuriame žuvo partizanų bataliono vadas Antanas Galinis, dirbęs pasienio policininku Vievyje ir Kazokiškėse [3, 15]

Kaime veikia biblioteka, įkurta 1951 m. Biblioteka iki 2000 m. gegužės mėn. priklausė Kaišiadorių raj. SVB, o įsteigus naują Elektrėnų savivaldybę, tapo naujos viešosios bibliotekos filialu [8, 13].

Literatūra ir šaltiniai

1. Braziulis, Rimantas. Apie „kunkuliuojantį“ gyvenimą Trakų miškų urėdijoje // Žalioji Lietuva. – 2006, Nr. 8, p. 1, 3.
2. Elektrėnų savivaldybės kapinės : [minimos Jagėlonių kapinės ir karių kapai] // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. – [Vilnius, 2003]. – P. 24–27.
3. Galinis Antanas. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Galinis_Antanas>.
4. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
5. Grinkevičiūtė, Augustina. Žvalgymai Bajorų kaimo apylinkėse / Augustina Grinkevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2006, p. 454–455; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2006/454-455.pdf>.
6. Gustaitis, Rolandas. Jagėlonys : [kaimo istorija] // Rolandas Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 55.
7. Jagėlonių akmuo, vad. Gaideliu [Jagėlonių k., Kietaviškių sen., Elektrėnų sav.; u. k. 21501]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą:<http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/8D941EAA-8F5B-4727-9FCC-9F8F4A759D2E>.
8. Jagėlonių biblioteka. Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016-09-19]. Prieiga per internetą: <https://www.elektrenai.mvb.lt/lt/bibliotekos/jageloniu-biblioteka/538>.
9. Jagelonių-Budzylių miškas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 662.
10. Jagėlonys // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 165–174; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-kietaviskiu-seniunija/>.
11. Jagėlonys, k. : [pasakojimai apie Jagėlų kapus, Gaidelio akmenį, Dėlinio ežerą] // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 123–124; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_kietaviskes/>.
12. Jagelonys, Kalniniai Jagelonys [Jagėlonys], Jagelonių miškai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 91.
13. Korsakienė, Angelė. Jagėlonių filialas // Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. – Vilnius, 2012. – P. 130–131.
14. Lietuvos karių kapai [Jagėlonių k., Kietaviškių sen., Elektrėnų sav.; u. k. 33168]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/31639ec6-0184-4a27-912d-6bcccdfd6a0e>.
15. Trimonienė, Rūta. Galinis, Antanas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2015. – Papildymai A–Ž, p. 114; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-galinis/>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2016, 2022.