Kaimas Rūdiškių seniūnijoje, nutolęs nuo Rūdiškių į pietvakarius – 15 km, 9 km į šiaurės vakarus nuo Valkininkų, nuo Vilniaus–Gardino geležinkelio į vakarus – 1 km. Kaimo vakariniu pakraščiu teka Spengla, supa Kalvių miškai [6].

Kaime gyvena 27 gyventojai: 11 vyrų ir 16 moterų (2011) [14].

Priklauso Tiltų seniūnaitijai, Valkininkų parapijai. 1989 m. kaimo kryžkelėje pastatytas pušies medžio kryžius, 2015 m. pakeistas ąžuoliniu kryžiumi, yra veikiančios kapinės [16].

Kalviuose gimė Algis Norkūnas (g. 1962 m.), teisininkas, teisėjas, 1999–2021 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nuo 2021 m. – Konstitucinio Teismo teisėjas, 2006–2008 m. Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, 2010–2016 m. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, 2016–2020 m. Teisėjų tarybos narys, Mykolo Romerio universiteto docentas, mokslinių straipsnių teisės klausimais autorius, mokslo studijos, teisės vadovėlio, kitų mokymo priemonių bendraautoris [10].

Kaimo pavadinimas kilo nuo metalo apdirbimo amatininkų kalvių, kurių kaimo įsikūrimo pradžioje buvo daugiau kaip trisdešimt [8, 15]. Kalviai išsamiai aprašyti bibliotekininkės Elenos Žilinskienės knygoje „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ [16], čia pateikiamas literatūros ir šaltinių sąrašas. Apie juos rašoma ir kitoje jos knygoje „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“ [17], „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [6], Prano Bieliausko – „Dienoraštyje. 1920–1957“ [2], Gedimino Isoko – „Giriose“ [4], Romo Sadausko apybraižų knygoje „Prie gimtojo slenksčio“ [11]. Eigulio Juozo Kazlausko prisiminimai užrašyti Romualdo Mankaus ir Eugenijos Strazdienės knygoje „Valkininkų krašto miškų istorija“ [7].

Gatvinis Kalvių kaimas susikūrė per Valakų reformą iš Valkininkų miestelio į dvaro pakraščius iškėlus amatininkus [4, 9]. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kalviai paminėti 1641 m, 22 kiemai, 9 valakai žemės [6]. Iki XX a. vidurio vadinti Juodaisiais Kalviais. 1777 m. Kalviai priklausė Valkininkų seniūnijos Pamerkio vaitijai, 1836 m. – Lieponių vaitijai, 1908 m. kaime buvo 61 kiemas, gyveno 386 gyventojai [16].

Netoli Kalvių, kairiame Spenglos upės krante stovėjo didelis, medinis Pūčkornių dvaras. Paskutinis dvarininkas Akatovas buvo užtvenkęs upę, ant kranto stovėjo malūnas, buvo įrengti tvenkiniai. Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. vasarą, per kaimą ėjo frontas, dvaras ir beveik visas kaimas buvo sudeginti, liko tik trys namai. 1923–1939 m. Kalviai buvo okupuoti lenkų, už kaimo ėjo demarkacinė linija, buvo Lenkijos–Lietuvos sienos pereinamasis punktas. 1933 m. pavasarį, gabendamas draudžiamą lietuvišką spaudą, nuo lenkų kareivių kulkų žuvo knygnešys Simonas Jakučionis [2, 16].

Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

1907 m. Kalviuose įsteigta lietuviška mokykla [12]. 1925–1928 m. veikė lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokykla, 1939–1972 m. – pradinė mokykla, taip pat buvo klubas-skaitykla [8, 16].

Kalvių kaimo sodybose yra išlikusių etnografinių architektūros elementų. Pastatų puošybos ir dekoravimo vaizdų galima rasti leidiniuose „Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra“ [3], „Kaimo statyba: Dzūkija“[5], Elenos Žilinskienės knygoje „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ [16].

1967–2010 m. Kalvių kaimą garsino etnografinio ansamblio dainininkai ir šokėjai. Kalvių-Lieponių etnografinis ansamblis pripažintas geriausiu 2000 m. kaimo folkloro ansambliu, pelniusiu „Aukso paukštės“ apdovanojimą [1, 13]. Apie ansamblio dalyvius rašoma ir dainos sudėtos etnomuzikologiniame leidinyje „Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika“ [13]. Daugelis dainų sudaro pietų dzūkų dainuojamosios tradicijos „aukso fondą“. Prie knygos pridėta kompaktinė plokštelė „Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika“, kurioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos folkloro ekspedicijų garso įrašai.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Armalienė, Algė. Kalvių kaimo ansamblis. – Iliustr. // Aš išdainavau visas daineles: Pasakojimai apie liaudies talentus – dainininkus ir muzikantus. – Vilnius, 1988. – Kn. 2, p. 222–231.
2. Bieliauskas, Pranas. Dienoraštis. 1920–1957: [apie Kalvius]. – Vilnius, 2012, p. 211–2012, 214, 652–653, 694, 695.
3. Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra [Kalvių kaimo architektūra]. – Iliustr. – Vilnius, 2008, p. 26, 35, 37, 41, 42, 92, 93, 94.
4. Isokas, Gediminas. Giriose. – Vilnius, 1979, p. 106.
5. Kaimo statyba: Dzūkija. – Iliustr. – Vilnius, 2012, p. 71.
6. Kalviai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 34.
7. Mankus, Romualdas. Valkininkų krašto miškų istorija: [eigulio Juozo Kazlausko prisiminimai] / Romualdas Mankus, Eugenija Strazdienė. – Kaunas, 2006. – P. 147–148.
8. Martinkėnas, Vincas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais. – Vilnius, 1989, p. 66–67.
9. Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai [Kalviai]. – Vilnius, 2002. – T. 2, kn. 1, p. 241, 242.
10. Algis Norkūnas // Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-06-08]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/algis-norkunas/>.
11. Sadauskas, Romas. Senių dienos: [apie Kalvius]. // Sadauskas, Romas. Prie gimtojo slenksčio. – Vilnius, 1972. – P. 40–47.
12. Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas = The natural and cultural heritage of the Trakai region [Kalvių mokykla]. – Gretut. tekstas liet., angl. – Vilnius, 2005, p. 92.
13. Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika. – Vilnius, 2008. – 220 p.: iliustr.
14. Trakų rajono savivaldybė. Rūdiškių seniūnija. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus].  2013 [žiūrėta 2020-11-24]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/2011m.-visuotinis-gyventoju-ir-bustu-surasymas >.
15. Zapolskienė, Austra. Iš kur tie Kalviai?: Lyg būta, lyg sapnuota. – Iliustr. // Galvė. – 1989, rugs. 23, p. 1, 3.
16. Žilinskienė, Elena. Kalviai. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale. // Žilinskienė, Elena. Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje. – Trakai, 2015. – P. 55–82, 268–274.
17. Žilinskienė, Elena. Kalviai; Kultūrinis gyvenimas: [apie Kalvių etnografinį ansamblį] // Žilinskienė, Elena. Gimtieji Tiltai ir jų žmonės. – Vilnius, 2004. – P. 15, 79–81.

Parengė: Elena Žilinskienė (Trakų VB Tiltų filialas), 2011, 2021