Karalina – kaimas 2 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, už 1 km nuo Šalčininkų – Eišiškių plento. Priklauso Šalčininkų parapijai, Tribonių seniūnaitijai.

Pagal seniūnijos sąrašus gyvenamąją vietą kaime deklaruoja 60 gyventojų.

Apie Karalinos kaimą rašo istorikas Stanislovas Buchaveckas knygoje „Šalčios žemė“ [1] ir kraštotyrininkas Mečislovas Machuliakas (Mieczysław Machulak) knygoje „Nad Solczą i Wisińczą“ [4]. Informacija apie Cegelnios akmenį pateikiama leidinyje „Lietuvos gamta“ [2], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3].

Iki 1939 metų Karalinos palivarkas priklausė bajorų Borovskių palikuoniams [4].

Karalinoje, apie 4 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, tankiame miške, saugomas geologinis gamtos paveldo objektas – Cegelnios akmuo. Akmens aukštis 1,38 m, ilgis 3, 69 m, plotis 2,91 m. Riedulys nuolaidžiais šonais, turi įskilimų, nuskaldytų vietų, apaugęs žaliomis samanomis. Atokiau nuo riedulio, eglyno žemesnėse vietose, yra daug apleistų duobių, kuriose buvo kasamas molis plytoms gaminti. Teritorija vietos žmonių vadinama Cegelnios mišku [2, 3].

Pietvakarinėje kaimo pusėje tyvuliuoja Šalčininkų žuvininkystės ūkio tvenkiniai [1].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 183.
2. Lietuvos gamta. – Kaunas, 2004. – Kn. 1: Saugomos teritorijos, p. 201.
3. Šalčininkų rajono savivaldybė: [minimas Cegelnios akmuo] // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 9.
4. Machulak, Mieczysław. Gierwiszki (lit. Gerviškės). Gerviškių seniūnija. – Iliustr. // Machulak,Mieczysław. Nad Solczą i Wisińczą. – Połaniec, 2019. – P. 233.

Parengė: Kristina Slavinska (Šalčininkų SVB), 2023