Kiaukliai

Kaimas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Šešuolėliai II–Želva, Širvintos intako Vilkesos arba Malkos (Melkos) dešiniajame krante, 12 km į šiaurės rytus nuo Širvintų. Į vakarus nuo Kiauklių yra 45 ha ploto (kituose šaltiniuose 28 ha) Kiauklių ežeras. Už 2 km į pietus nuo Kiauklių yra Naidžių (Juodasis) ežeras [3, 4, 8].  Seniūnaitijos, parapijos centras.

Statistikos departamento duomenimis  kaime gyvena 177 gyventojai (2011 m.). Iš jų – 90 vyrų,  87 moterys [1].

Kiaukliuose yra visuomeninių pastatų: paštas (nuo 1963), pradžios mokykla ( 1918), 1949–2003 septynmetė, aštuonmetė), nuo 2003 m. Zibalų mokyklos pradinio ugdymo skyrius, kultūros namai, biblioteka (nuo 1947). Sovietinės okupacijos metais (1950–1992) Kiaukliai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė [3, 4].
Kiaukliuose gimė antikvaras, bibliofilas, mecenatas Henrikas Bukauskas (1836–1900). 

Paaiškinimo apie Kiauklių vietovės pavadinimo kilmę nėra. Tarp Kiauklių bažnyčios ir ežero, klampaus liūno saugoma, yra statoka kalva. Padavimai sako, kad ant jos senovėje stovėjusi bažnyčia. ,,Seneliai pasakoja, kad Kiauklių bažnyčia paskendo ežere ir po šiai dienai, kuomet skamba bažnyčios varpai, tai ir ežere atsiliepia“ [8, 11].

Apie Kiauklius galima paskaityti Broniaus Kviklio knygoje ,,Mūsų Lietuva” [8], Vykinto Vaitkevičiaus ,,Senosios Lietuvos šventvietės” [12], ,,Kultūros paminklų enciklopedijoje” [13], ,,Lietuvių enciklopedijoje” [2], kitose lietuviškose enciklopedijose, leidinyje ,,Lietuvos piliakalniai: atlasas” [10] ir kt., taip pat periodikoje, internete.

Istorijos šaltiniuose minima, kad 1572 m Kiaukliuose įsteigta parapija, kuri po 1831 m. sukilimo paversta Širvintų filija, o nuo 1905 m. vėl parapija. Carinės Rusijos okupacijos metu čia buvo pradžios mokykla, kuri XX a. pradžioje iškelta į Šašuolius  [2]. Nepriklausomybės metais Kiaukliai priklausė Šašuolių valsčiui. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 7 sodybos ir 40 gyventojų [2, 8]. Sovietinės okupacijos metais Kiaukliai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė [4].
2017 m. Kiaukliai paminėjo savo 445 metų jubiliejų. Ta proga vyko kraštiečių šventė [11].

Paminėtina Kiaukliuose esanti Švč. Mergelės Marijos  Apsilankymo bažnyčia. Pirmoji Kiauklių parapijos bažnyčia buvo pastatyta apie 1572 m. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus (1556-1579) pastangomis. Vyskupas Mykolas Zenkevičius (1730–1762) apie 1743 m. atstatė medinę bažnyčią. 1817 m. dekanas kun. Butkevičius pastatė naują, medinę bažnyčią. 1907 m. kiaukliečiai vadovaujami kun. G. Zimkaus pasistatė gražią medinę bažnyčią, o seną pardavė  (apie 1924 m.) naujai besikuriančiai Pusnės parapijai. 1941 m. birželio 28 d. besitraukdami iš Lietuvos sovietų kariniai daliniai (kituose šaltiniuose rusams bėgant nuo vokiečių) sudegino bažnyčią su visu jos inventoriumi. Tais pačiais metais kunigas Domininkas Pieškus (1897–1961) pastatė kuklią pirkios pavidalo medinę bažnyčią, dengtą dvišlaičiu stogu. Atgavus nepriklausomybę, 1994 m. tuometinis Kiauklių klebonas kun. kan. Juozapas Andrikonis, remiamas Širvintų dekano kun. Juozapo Dabravolskio, ant senosios sudegusios bažnyčios pamatų pradėjo naujosios šventovės statybą.Naujos Kiauklių bažnyčios rėmėju buvo ir prelatas, kunigas, žurnalistas, „Tėviškės žiburių” redaktorius, publicistas, rašytojas, pedagogas, teologijos mokslų daktaras Pranas Gaida-Gaidamavičius (1914–2013).
Naujoji Kiauklių  Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta pagal architekto Giedriaus Lauciaus projektą buvo pašventinta 2000 m [7]. Bažnyčioje yra dailės kūrinių [9].
Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis, senoji mūrinė varpinė.
Manoma, kad XVIII a. Kiauklių bažnyčia stovėjusi ant Kiauklių ežero kranto, šalia veikė kapinės [12].

Apylinkės miškuose yra senkapių. 0,6 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, 0,2 km į šiaurę nuo Kiauklių ežero, į šiaurę nuo Šešuolėlių –Buivydžių kelio yra Kiauklių piliakalnis (Apskritas kalnas). Iš šiaurės vakarų jį siekia aukštuma, iš kitų pusių supa pelkė. Šlaitai statūs, ties pelke 9 m aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, 30 m ilgio 10 m pločio, vidurys iškilas. Kultūrinio sluoksnio nerasta. Apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis datuojamas I tūkst. [10, 13]. Kiauklių piliakalnis (Apskritas kalnas) įtrauktas į Kultūros vertybių registrą [6].

Kaime veikia Širvintų savivaldybės viešosios bibliotekos Kiauklių filialas. Kiauklių biblioteka įsteigta  1947 metais [3, 5]. Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie krašto vietoves, iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros  kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių, kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių 2017 m. buvo apie 1600.

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-12-09]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Kiaukliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass), 1957. – T. 11, p. 425.
3. Kiaukliai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 302.
4. Kiaukliai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 10, p. 11.
5. Kiauklių biblioteka. Širvintų r. savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2017-01-16 ]. Prieiga per internetą: <http://sirvintuvb.lt/?page_id=39>.
6. Kiauklių piliakalnis vad. Apskritu kalnu. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2017-01-18]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/>.
7. Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas = Kaišiadorys bishopric and its sacral heritage. – Vilnius, 2006. – P. 326-329.
8. Kviklys, Bronius. Kiaukliai // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva; krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 518.
9. Patašius, Algimantas. Kiauklių bažnyčios dailės kūriniai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1. d. 1: Rytų Lietuva, p. 284.
10. Širvintų rajono piliakalniai: [apie Kiauklių piliakalnį, p. 46]. – Iliustr., Žml. // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 46-47.
11. Tuškevičienė, Neringa. ,,Kiaukliams – 445″. – Iliustr. – Nuotr. // Širvis.  – 2017, rugpj. 23, p. 1, 4, 10.
12. Vaitkevičius, Vykintas. Kiauklių ežeras. – Iliustr. // Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, [2006]. – P. 119-120.
13. Vaškevičiūtė, Ilona. Apskritas kalnas. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 285.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2017