Kidarai
Kidarai – kaimas 12 km į šiaurę nuo Gerviškių, 7 km į pietvakarius nuo Jašiūnų. Vietovė įsikūrusi Rūdninkų girios laukymėje. Į rytus nuo Kidarų kaimo, už 1 km nuo vieškelio yra Kidarų miškas ir Kidarų geležinkelio stotelė. Kidarai – seniūnaitijos centras.
Pagal seniūnijos sąrašus gyvenamąją vietą kaime deklaruoja 32 gyventojai.
Apie Kidarų gyvenvietę rašo istorikas Stanislovas Buchaveckas knygoje „Šalčios žemė“ [1] ir kraštotyrininkas Mečislovas Machuliakas (Mieczysław Machulak) knygoje „Nad Solczą i Wisińczą“ [2].
Arti kaimo miške 1893 m. rasti buvo pilkapiai, kuriuose tyrinėtojai rado ginklų fragmentų. Aplinkiniuose kaimuose legenda byloja apie žemdirbį, kuriam buvo sutrumpintos rankos ir kojos už bandymą pavogti iš pilkapių ginklus [2].
Iš kaimo vakarų kryptimi bėgančiu miško keliu galima pasiekti Bažnyčios kalną. Tai kalvelė Rūdninkų girioje. Čia 1863 m. sukilėliai čia buvo pastatę koplytėlę, kurioje vykdavo pamaldos, prisaikdindavo naujokus. Kalno pavadinimas išliko iki mūsų laikų [1, 2].
Literatūra ir šaltiniai:
1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 185,186.
2. Machulak, Mieczysław. Nad Solczą i Wisińczą. – Połaniec, 2019, p. 234.
Parengė: Kristina Slavinska (Šalčininkų SVB), 2026