Laibiškiai

Kaimas Deltuvos seniūnijoje,  apie 7 km į pietvakarius nuo Ukmergės, prie kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Pro kaimą teka Armona – dešinysis Šventosios intakas [1]. Kaimas priklauso Deltuvos parapijai.

Traktas

Ramanauskas, Raimondas. Traktas Sankt Peterburgas – Varšuva. – Ukmergė, 2004. Knygos viršelis.

Kaime gyvena 92 žmonės, iš jų: 47 vyrai ir 45 moterys (2011 m.) [7].

Laibiškių kaimo pavadinimui pradžią davė tokių dvikamienių asmenvardžių kaip Lai–butas nebevartojamas trumpinys. Pavadinimas nesietinas su pravardinės kilmės asmenvardžiu, kilusiu iš būdvardžio „laibas“ [8].

Apie Laibiškių kaimą informacijos yra „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [1], vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [8]. Šiek tiek informacijos yra periodikoje, internete.

Laibiškių kaime yra du kultūros paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Laibiškių užvažiuojamieji namai (smuklė) – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas yra šiaurinėje kelio pusėje. Tai vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus statinys, 1835 m. pastatytas tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto Kauno–Daugpilio plentą. Projekto autorius – architektas J. Mileris [4, 6]. Šiuo metu tai yra gyvenamas namas. Kitas registrinis kultūros paveldo objektas – Laibiškių pašto stoties pastatas (kelio apeivių namas) yra pietinėje kelio pusėje. Pastatytas 1833–1835 m., nedidelis, stačiakampis, kuklių klasicistinių architektūros formų statinys [3, 5]. Šiuo metu tai yra gyvenamas namas. Apie šiuos kultūros paveldo objektus išsamiai aprašoma Ukmergės kraštotyros muziejaus mokslinio bendradarbio Raimondo Ramanausko leidinyje „Traktas Sankt Peterburgas–Varšuva: arklių paštas Ukmergės–Kauno ruože” [5]. Nemažai žinių pateikiama ir Jono Pleckevičiaus leidinyje „Nuo Kauno iki Daugpilio: senuoju pašto traktu“ [3].
 
Kaime yra neveikiančios Laibiškių kapinaitės, kuriose laidojo ir aplinkinių Mikačių bei Navikų kaimų gyventojus.
 
2005 m. per kaimą nutiestas naujas 686 metrų ilgio bei 1,80 metro pločio pėsčiųjų takas.
 
Tekančiam per Laibiškius Armonos upeliui, dešiniajam Šventosios intakui, eilių yra paskyręs Ukmergės rajono literatas Pranas Kuodis, kurio gimtinė yra tuometinio Deltuvos valsčiaus Kreivių kaimas [2].
 
 Literatūra ir šaltiniai
 

1. Laibiškiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 277.
2. Kuodis. Pranas. Vaikystės upeliui: [Armonai]: eilėraštis // Ties Vilkmerge: [poezija]. – Ukmergė, 2003. – P. 44-45.
3. Pleckevičius, Jonas. Laibiškių kelio apeivių namas // Pleckevičius, Jonas. Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu. – Vilnius, 2007. – P. 47.
4. Pleckevičius, Jonas. Laibiškių užvažiuojamieji namai // Pleckevičius, Jonas. Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu. – Vilnius, 2007. – P. 48.
5. Ramanauskas, Raimondas. Laibiškių kelio apeivių namas // Ramanauskas, Raimondas. Traktas Sankt Peterburgas-Varšuva: arklių paštas Ukmergės-Kauno ruože. – Ukmergė, 2004. – P. 25.
6. Ramanauskas, Raimondas. Laibiškių užvažiuojamieji namai // Ramanauskas, Raimondas. Traktas Sankt Peterburgas-Varšuva: arklių paštas Ukmergės-Kauno ruože. – Ukmergė, 2004. – P. 24-25.
7. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
8. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 67.  

Parengė: Lolita Gričinienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Dainavos kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016