Kaimas Pivonijos seniūnijoje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės. Ribojasi su Svaronių, Varžų, Kaušų, Buzų, Žeruolių, Obelių, Vareikių kaimais. Siejasi su Svaronių mišku, teka Storės upelis. Sovietmečiu Laičiai buvo apylinkės ir kolūkio centras.
Laičiuose gyvena 176 gyventojai, iš jų: 83 vyrai ir 93 moterys (2011) [9].
Laičių kaimo pavadinimas kilęs iš užsiėmimą rodančio asmenvardžio Leičiai, kuriam pradžią davė senovinis lietuvių žodis „leitis“ (tam tikro senosios Lietuvos valstybės socialinio sluoksnio žmogus) [11].
Bendro pobūdžio informacijos apie Laičių kaimą yra „Lietuvių enciklopedijoje” [5], „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [6]. Apie kultūros paveldo objektą – Laičių piliakalnį rašyta knygose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje” [1], „Lietuvos piliakalniai: atlasas” [7], „Lietuvos medinės pilys” [10]. Padavimas apie Laičių piliakalnį užrašytas knygoje „Eik pas Moką pasimokyt…: Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai” [2]. Vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [11]. Informacijos apie vietovę yra periodikoje, internete.
Istoriniuose šaltiniuose Laičiai minimi nuo 1610 m. (10 kiemų, 8 valakai) [6]. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą buvo atidaryta pradžios mokykla [5]. Nuo 1960 m. Laičiuose veikė felčerių-akušerių punktas, nuo 1954 m. – kultūros namai, nuo 1961 m. – Laičių aštuonmetė mokykla, kuri 2006 m. reorganizuota į Senamiesčio pagrindinės mokyklos Laičių pagrindinio ugdymo skyrių. Mokyklos pastate taip pat yra įsikūrusi biblioteka, kaimo bendruomenė, kurios patalpos įrengtos įgyvendinant LEADER programą.
Kaime veikia D. Gleiznio firma (didmeninė ir mažmeninė prekyba), UAB ,,Kajoris“ (medienos ir medienos gaminių gamyba), R. Chmieliausko įmonė ,,Dimega“ (metalo gaminių gamyba).
Yra prižiūrimos senos kapinės.
Kaime yra kultūros paveldo archeologijos objektas – Laičių piliakalnis, vietinių gyventojų dar vadinamas Kaselio kalva, Džiugo sala arba Milžinų kapais [5]. Piliakalnis yra 2,8 km į šiaurę nuo plento Ukmergė–Petronys, 1,8 km į vakarus nuo kelio Obeliai–Laičiai, 1,8 km į šiaurės rytus nuo Saliečių piliakalnio, dabar jau melioruotos Plačiavos pelkės rytiniame pakraštyje. Piliakalnis įrengtas atskiroje, nuolaidžiais šlaitais kalvoje, tai tarsi sala pelkėje. Į pietus nuo piliakalnio per pelkę Saliečių piliakalnio link 2 m gylyje ėjo 1 m pločio akmeninė kūlgrinda, kuri, melioruojant pelkes ir kasant iš jų durpes, suardyta. 1970 m piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas (A. Tautavičius). Piliakalnis datuojamas I tūkst. [7, 10].
2000 m. archeologas Bronius Dakanis piliakalnio aikštelėje ištyrė 34 kv. m plotą, aptiko senkapio (ištirtas vienas kapas) smarkiai suardytą kultūrinį sluoksnį [1].
Aplink piliakalnį, durpyno lauke, rasti 6 akmeniniai vienašmeniai pentiniai kirviai, vienas dviašmenis akmeninis kirvis, 2 akmens galąstuvai ir trys neaiškios paskirties akmeniniai dirbiniai [5]. Šie radiniai saugomi Ukmergės kraštotyros muziejuje.
Apie Laičių piliakalnį yra užrašytas padavimas [2]. Laičiams eilėraščių yra paskyrusi rajono poetė, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, pedagogė Apolonija Grigonytė [3], literatė Stasė Ladauskaitė [4].
Gyventojus aptarnauja Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Laičių kaimo padalinys, savo veiklos metus skaičiuojantis nuo 1952 m. Bibliotekos aptarnaujamame regione gyvena 605 gyventojai, iš kurių 190 yra šios bibliotekos vartotojai. Bibliotekos kraštotyros fonde sukaupta 155 fiz. vnt., 98 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekos apimtis – 575 kortelės (2016 m.) [8].
Literatūra ir šaltiniai
1. Dakanis, Bronius. Spėjamų piliakalnių Plačiavos durpyne tyrinėjimai / Bronius Dakanis, Renaldas Augustinavičius, Zenonas Baubonis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – Vilnius, 2000. – P. 27-28.
2. Eik pas Moką pasimokyt…: Ukmergės krašto padavimai ir pasakojimai. – Ukmergė, 2007, p. 34.
3. Grigonytė, Apolonija. Laičiai: [eilėraštis] // Grigonytė, Apolonija. Atgajos. – Ukmergė, 2004. – P. 35.
4. Ladauskaitė, Stasė. Mano mokykla: Laičių mokyklos mokytojams: [eilėraštis] // Ukmergės žinios. – 2008, saus. 12, p. 9.
5. Laičiai // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1958. – T. 14, p. 45.
6. Laičiai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 277.
7. Laičiai. – Iliustr. // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 182.
8. Laičių kaimo padalinys. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
9. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
10. Zabiela, Gintautas. Laičiai // Zabiela, Gintautas. Lietuvos medinės pilys. – Vilnius, 1995. – P. 236.
11. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 111.
Parengė: Vanda Vinckienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Laičių kaimo padalinys), 2010; 2016