Pabarės seniūnija

Pabarės seniūnija yra Šalčininkų rajono vakaruose. Seniūnijos centras – Pabarė. Ji įsikūrusi prie pat Rūdninkų girios, už 4 km nuo Pabarės – Tetervinų kaimas [13, 17]. Iš viso seniūnijoje yra 36 kaimai, didesni iš jų : Pabarė (317 gyv.), Tetėnai (318 gyv.), Navakonys (74 gyv.), Balandžiai (61 gyv.), Gėlunai (78 gyv.) [19].

Pabarės seniūnijos plotas – 114,64 km², čia gyvena 1347 gyventojai [12, 19].

Seniūnijoje veikia Pabarės pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, 2 viešosios bibliotekos filialai (Pabarės ir Tetėnų), 3 ambulatorijos, 2 paštai, gaisrinė, žemėtvarkos tarnyba, Žygmantiškių girininkija, kultūros centras, bažnyčia ir kitos įstaigos [14, 17, 25]. Seniūnijos teritorijoje veikia dvi bendruomenės – Pabarės ir Nevainionių. Jos rūpinasi seniūnijos gyventojų gerove, dalyvauja įvairiuose projektuose [1].

Seniūnijoje vyrauja lygumos, pietinė jos dalis – miškinga. Seniūnijos miškai užima apie 40 proc. teritorijos [12, 13]. Seniūnijos teritorijoje yra saugomi valstybiniai draustiniai, tai: Žygmantiškių – 2236 ha (įsteigtas 1998 m.), Šalčios hidrografinis – 757 ha (įsteigtas 1998 m.), Navakonių geologinis – 6 ha (įsteigtas 1971 m.), Kernavo termologinis – 1449 ha (įsteigtas 1998 m.), dalis Visinčios hidrografinio (saugomi salpinio slėnio smarkiai vingiuota Visinčios upelio atkarpa), dalis Visinčios kraštovaizdžio – 761 ha (įsteigtas 1998 m.). Kernavo telmologinis – 1449 ha (įsteigtas 1998 m). Saugomi didelis Kernavo pelkių kompleksas, ypač vertingas biologinės įvairovės požiūriu, Rūdninkų girioje [14, 18]. Taip pat seniūnijos teritorijoje yra gamtos paminklas – Pusltakų akmuo [3].

Informacijos apie Pabarės seniūnijos istoriją galima rasti Broniaus Kviklio knygose [7-8], taip pat Stanislavo Buchavecko knygoje „Šalčios žemė“ [2]. Apie šią seniūniją rašoma Gedimino Isoko, Mečislavo Machuliako (Mieczysław Machulak) knygose, kituose leidiniuose, periodikoje. Išsamios informacijos apie seniūnijos kultūros paveldo objektus pateikiama „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [16].

Pabarės apylinkės buvo gyvenamos nuo senų laikų. Šalčios-Visinčios upių slėnio pakraštyje yra apie 50 pilkapių, kuriuose aptikta VI-VII a. radinių [7]. Čia gausu archeologinio paveldo. Tai Pabarės pilkapynas (apie 60 pilkapių, kuriuose rasta VII-XII a. žmonių ir žirgų degintinių kapų), Tetėnų pilkapis, Tetervinų pilaitė, Tetervinų pilies kalnas, Mištūnų kapinynas, Žygmantiškių pilkapynas, Kiaulėkių piliakalnis, Valakavičių piliakalnis, Papiškių piliakalnis, Mištūnų kapinaitėskuriose yra vertingų antkapių, mūrinė 8 m aukščio Švč. Mergelės Marijos gipsinė skulptūra su varpu [16, 17]. Pabarės pilkapynas yra 0,8 km nuo kaimo, Pabarės-Butrimonių kelio pusėje, miške. Išsidėstę gana dideliame, apie 0,5 km plote. 1892 m. Vandalinas Šukevičius ištyrė 4 pilkapius. Juose rasta VII-VIII a. žmonių ir žirgų degintinių kapų. 1966 m. ištirta 15 pilkapių. Kapų rasta tik 8 pilkapiuose. Radiniai (56 daiktai) laikomi Lietuvos Istorijos muziejuje. Dalis pilkapių suardyti [6].

Seniūnijos centras – Pabarės kaimas, į rytus nuo Pirčiupio-Eišiškių nutolusi gyvenvietė, įsikūrusi prie pat Rūdninkų girios, kurios Nievainionių-Kokavkos ir Tetėnų miškai supa iš trijų pusių. Pro Pabarę eina Eišiškių-Rūdninkų kelias [2, 8]. Sovietinės okupacijos metais Pabarė buvo Eišiškių rajono apylinkės centras. Čia buvo įsteigtas kolūkis ,,Kelias į komunizmą“ [8].

Pabarės kaime gyvena 395 gyventojai [19].

XIX a. Pabarės dvaras priklausė Jundzilams. Iš šios šeimos yra kilęs Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761-1847), Vilniaus universiteto botanikos profesorius, Vilniaus botanikos sodo įkūrėjas, daugelio mokslinių darbų autorius [20, 23, 24]. Iš šių vietų kilęs ir žymus XIX a. Vilniaus chirurgas Ipolitas Jundzilas (1846-1898), kurio vardu pavadinta viena Pabarės gatvė [5]. Kaimas pradėjo augti po to, kai 1909 m. dvarą dalimis nusipirko devyni apylinkės valstiečiai. 1911 ar 1912 m. buvo pastatyta didelė medinė pradžios mokykla, kurioje buvo dėstoma rusų kalba. Joje iki pastatant bažnyčią vyko pamaldos [2, 7]. 1942 m. Pabarėje buvo 39 sodybos ir 162 gyventojai. 1943 m. čia įsikūrė Armijos Krajovos vieno dalinio štabas [2]. Po prievartinės kolektyvizacijos, repatriacijos į Lenkiją ir trėmimų prireikė 15 metų, kol buvo pasiektas prieškarinis gyventojų skaičius. 1959 m. gyveno 159 žmonės [2].

1919 m. įsteigus Pabarės parapiją, 1920 m. buvo pastatyta medinė bažnytėlė. 1934 m. Adomo Mickevičiaus draugijai remiant, pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią 1934 m. spalio 24 d. pašventino Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis [8, 9, 21]. Architekto Jano Borovskio (Jan Borowski) suprojektuota neobarokinė Pabarės Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia yra asimetriško plano, su koplyčia ir bokšteliu šone. Cokolis mūrytas iš tašytų akmenų, sienų viršutinis tarpsnis tinkuotas. Vidaus erdvė kamerinė, vientisa [4, 20]. Bažnyčia stovi kaimo centre, septynkampiame šventoriuje, aptvertame akmenų mūro tvora, kurioje priešais bažnyčios pagrindinį fasadą yra vartai [10]. Bažnyčioje saugomas vienas dailės paminklas – XVIII amžiaus taurė. Jos forma barokinė, dekoras klasicistinis. Iškilą dangtelį puošia aplikuotas erškėčių vainiko ornamentas; viršuje yra rutulys ir Maltos kryželis [11]. Šalia bažnyčios stovi jos fundatoriaus Jundzilo antkapinis paminklas. Netoli bažnyčios yra kapinės [2]. Sovietmečiu Pabarėje iškilo nauji valgyklos, parduotuvės pastatai, mokyklos priestatas [2].

Pabarės kaimas minimas Genriko Songino apsakyme ,,Kūčių dienos medžioklė”, kuriame pasakojama apie medžioklę Rūdninkų girioje [15]. Janas Rožanovskis (Jan Rożanowski) yra sukūręs lenkų kalba eilėraštį apie Pabarę [22]. Pabarės apylinkėse yra gimęs gerai žinomas Lietuvoje ir už juos ribų aiškiaregys, žiniuonis, stebukladarys  Aleksandras Ivaško. Apie jį rašoma Vykinto ir Daivos Vaitkevičių knygoje ,,Lietuva. 101 legendinė vieta“ (Vilnius, 2013). Aleksandro Ivaškos personažas atspindėjo ir Juzefo Mackevičiaus (Józef Mackiewicz) knygoje lenkų kalba ,,Drogą donikąd“  (London, 2011).

Pabarės kaimo biblioteka įkurta 1940 metais. Jos savininku buvo Pabarės parapijos kunigas. Nuo 1950 metų biblioteka perkelta į seniūnijos pastatą, kur veikia iki šiol. 

Literatūra ir šaltiniai
 

1. Bogdevič, Jolanta. Pabarės seniūnijoje gyvenimas gerėja, bet problemų vis dar yra: Pabarės seniūnijos teritorijoje yra du dideli kaimai – Pabarė ir Tetėnai. –Iliustr. // Mūsų kraštas. – 2008, birž. 17, p. 3-4.
2. Buchaveckas, Stanislovas. Eišiškių apylinkėse: [apie Pabares kaimą, p. 219, 220] // Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992. – P. 208-225. 
3.  Isokas, Gediminas. Šalčininkai: [apie Pulstakų akmenį, p. 259]. – Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. –  P. 259–264.
4. Jankevičienė, Algė. Sakralinė architektūra: [apie Pabarės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios architektūrą, p. 304, 307, 310, 317] – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – T. 3, p. 231-341.
5. Jundzilas Ipolitas // Visuotinė Lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 773.
6. Kuncienė, Ona. Pabarės pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 233.
7. Kviklys, Bronius. Pabarė:  Švč. Mergelės Marijos Emimo į Dangų parapijos bažnyčia.  – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Chicago, 1986. – T. 5: Vilnius arkivyskupija, d. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 236-237.
8. Kviklys, Bronius. Vilniaus apskritis; Pabarė: [istorija]. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991, t. 1, p. 308.
9. Misius, Kazys. Šalčininkų dekanatas: [apie Pabarės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, p. 546] // Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. –  P. 543–548.
10. Nevčesauskienė, Nijolė. Pabarės bažnyčia. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 232-233.
11. Nevčesauskienė, Nijolė. Taurė: [Pabarės bažnyčios dailės paminklas]. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 233.
12. Pabarės seniūnija. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2006. – P. 212-219.
13. Pabarės seniūnija; Gmina Podborze; Pabarė Subdistrict. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka = Šalčininkai land: informacinis leidinys. – Vilnius, 2000. – P. 25-26.
14. Pabarės seniūnija. Šalčininkų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-05-15]. Prieiga per internetą: < http://www.salcininkai.lt/lit/Pabares-seniunija/255 >.
15. Songinas, Genrikas. Kūčių dienos medžioklė: [apie medžioklę Rūdninkų girioje] // Genrikas,  Songinas. Vilniaus krašto legendos. – Chicago, 1988. –  P. 53-58.
16. Šalčininkų rajonas: [apie Pabarės seniūnijos kultūros paveldo objektus, p. 229, 230, 241, 234, 258]. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 214–266.
17. Šalčininkų rajonas: [apie Pabarės seniūniją, p. 247]. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000.  – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 232-249.
18. Šalčininkų rajono savivaldybė: [apie Pabarės seniūnijoje saugomus valstybinius draustinius, p. 200, 201] // Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. – Kaunas, 2004. – p. 198-203.
19. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Pabarės seniūnija, p. 278] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. –  P. 274-280; Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
20.  Machulak, Mieczyslaw. Podborze (lit. Pabarė). Pabarės seniūnija // Machulak, Mieczysław. W stronę Solecznik. – Krosno, 2007. –  P. 261-274.
21. Malewski, Czesław. Podborze a testament Adama Mickiewicza: [apie Pabarės kaimą, Pabarės bažnyčios fundatorių] // Nasz czas. – 2003, 18 września-1 pażdziernika,, p. 16-19.
22. Rożanowski, Jan. Podborze: [eilėraštis]. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2006, 29 kwietnia-2 maja, p. 9.
23. Sienkiewicz, Jan. Podborze – od wieków patriotyczne : po Wileńszczyźnie bliższej i dalszej: [apie Pabarės kaimą]. – Iliustr. // Kurier Wileński.  – 2004, 19 maja, p. 1, 6-7.
24. Sienkiewicz, Jan. Podborze znów pierwsze: [apie Pabarės seniūniją]. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2006, 29 kwietnia-2 maja , p. 1, 9.
25. Касперавичюс, Владас. Мы живем и работаем в Пабарской сянюнии: [apie Pabarės seniūniją]. – Iliustr. // Вести Шальчи. – 2007, 20 ноября, р. 7.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2011, 2016