Pagelužys

Kaimas Rūdiškių seniūnijoje, nutolęs nuo Rūdiškių į pietvakarius 11 km. Kaimą supa Klepočių miškai.

Gyvena 6  gyventojai: 3 vyrai ir 3 moterys (2011) [4].

Priklauso Tiltų seniūnaitijai, Valkininkų parapijai. Yra Vyčio Kryžiaus paminklas.

Kaimas įsikūręs prie senojo Vilniaus–Merkinės vieškelio, šalia Gelužos upelio, nuo kurio gavo dabartinį pavadinimą. Ankstesnis kaimo pavadinimas – Pavlovsčizna (lenk. Pawlowsczyzna), vietos gyventojų vadinama Palaučyzna.

Apie Pagelužį rašoma bibliotekininkės Elenos Žilinskienės knygoje „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ [7], čia yra literatūros ir šaltinių sąrašas, archeologės Rasos Glebutės-Valatkevičienės straipsnyje „Pagelužio karčiama“[2], taip pat nurodyta literatūra ir šaltiniai, straipsnių rinkinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais“ [1], atlase „Pietų Lietuvos partizanų sritis“ [5].

Vietovė žinoma nuo XVII a. Valkininkų bažnyčios metrikose 1689 m. Pavlovsčiznoje minimas bajoras Leonas Petryščia, 1704 m. – Zofija Koscialkovska. 1749 m. minimos dvi šeimos, malūnas (malūnininkas Jokūbas Kurminas) ir karčiama, priklausantys dvarui ir naudojami dvaro reikmėms. 1776 m. kaimas įrašytas Gudakiemio dvaro ir 1798 m. Gudakiemio seniūnijos inventoriuose. 1831–1863 m. Valkininkų bažnyčios sąrašuose įrašytos trys šeimos [2]. 1908 m. kaime buvo 6 kiemai, gyveno 47 gyventojai [7].

Antrojo pasaulinio karo metais netoli Pagelužio įvyko vokiečių ir rusų kariuomenių susidūrimas, buvo abiejų pusių žuvusiųjų ir sužeistų. Pokario metais Pagelužio apylinkėse veikė Lietuvos partizanai. 1945 m. gegužės 4 d. Felikso (Jono) Batarlos namuose per karinę–čekistinę operaciją žuvo 9 Dainavos apygardos partizanai (LSSR MGB pažyma). Keturi partizanai palaidoti Tiltų kapinėse, vienas – Lieponių [5, 7]. 2005 m. prie vieškelio, netoli žuvimo vietos, pastatytas tipinis atminimo ženklas – Vyčio Kryžiaus paminklas (aut. dizaineris R. Navickas) su žinomomis žuvusiųjų partizanų pavardėmis [4].

Į Kultūros vertybių registrą 2016 m. įrašyta regioninio reikšmingumo archeologinės svarbos objektas Pagelužio sodybvietė (u. k. 40382) [3]. Karčiamos vietoje anksčiau ir žvalgomosios ekspedicijos metu surasta XVI a. pabaigos (?)/XVII–XVIII a. archeologinių radinių [1, 2].

Tarp Pagelužio ir Klepočių kaimų yra kalvelė, vadinta Kapinėlėmis. XX a. 7–8 dešimtmetyje, kasant smėlį, joje rasta žmonių kaulų. Manoma, kad tai galėtų būti istorinių laikų senosios kapinės – senkapis [2].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais [Pagelužys]. – Vilnius, 2016, p. 546.
2. Gliebutė-Valatkevičienė, Rasa. Pagelužio karčiama. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2016, rugpj. 5, p. 8.
3. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2021-06-23]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
4. Pagelužio kaimas. Albino Batarlos sodybos teritorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [interaktyvus]. [žiūrėta 2021-06-30]. Prieiga per internetą: <http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Trakai_paminklai.htm>.
5. Pietų Lietuvos partizanų sritis: atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos: 1944–1948 [apie žuvusius partizanus Pagelužio kaime. 45-13, 45-14]. – Vilnius, 2008, p. 19.
6. Trakų rajono savivaldybė. Rūdiškių seniūnija. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus].  013 [žiūrėta 2020-11-27]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/2011m.-visuotinis-gyventoju-ir-bustu-surasymas>.
7. Žilinskienė, Elena. Pagelužys. – Iliustr. // Žilinskienė, Elena. Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje. – Trakai, 2015. – P. 137–146, 257, 292–295.

Parengė: Elena Žilinskienė (Trakų VB Tiltų f.), 2010, 2021