Pagojė

Kaimas Deltuvos seniūnijoje, prie kelio Kaunas–Ukmergė.

Kaime gyvena 4 gyventojai, iš jų: 2 vyrai ir 2 moterys (2011 m.) [1].

Kaimo pavadinimas yra fiziografinės (gamtos) kilmės. Jis sudarytas iš priešdėlio pa- ir slaviško žodžio „gojus“, t. y.  „nedidelis miškelis“ [3].
 
Apie Pagojės kaimą ir jo apylinkes rašoma Vykinto Vaitkevičiaus leidinyje „Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija” [2], vietovardžio kilmė aprašoma Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [3].
 
Kaimas sietinas su Gojaus mišku, kuris 1784 m. užėmė apie 3 valakų plotą (apie 63 ha). 1935 m. minimas Gojaus laukas, be to pažymėta, kad „prieš 100 metų [čia] buvęs miškas“. Apie 3,5–4 km. į pietus nuo buvusios Gojaus vietos yra Baraučiznos Kukavaičio kalnas [2].
 
1973 m. Pagojės laukuose, tiksliau nenustatytoje vietovėje, melioratoriai surado ritinio formos akmenį su plokščiadugniu dubeniu. Jis buvo atvežtas į Deltuvą, kur į pietryčius nuo įėjimo į kultūros namus stovi ir dabar. Akmuo stambiagrūdis raudonos spalvos granitas, ritinio formos [2].
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Vaitkevičius, Vykintas. Ukmergės rajonas: [apie Pagojės kaimą, p. 170; apie akmenį su dubeniu, p. 170-171]. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 142-187.
3. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 121.

Parengė: Marija Radzevičienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Deltuvos kaimo padalinys), 2009; 2016