Rudnia – kaimas Šalčininkų rajone, 2 km į šiaurės vakarus nuo Gerviškių. Kaimas įsikūręs Šalčios ir Beržės santakoje. Rudnia priklauso Butrimonių parapijai.

Rudnios kaimo pavadinimas kilęs iš šioje vietovėje veikusios geležies lydymo ir geležinių dirbinių kalimo įmonės – rudnios. Rudnioje buvo naudojami senosios Rūdninkų girios pelkių rūdos ištekliai, buvo geležies lydymo krosnis, kalvio žaizdras ir priekalas. Iš gaunamos geležies buvo gaminami darbo įrankiai ir ginklai. Po rudnios uždarymo liko vietovardis [2].

Pagal seniūnijos sąrašus gyvenamąją vietą kaime deklaruoja 20 gyventojų.

Apie Rudnios kaimo vietovardį rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [3], bendra informacija apie vietovę pateikiama istoriko Stanislovo Buchavecko knygoje „Šalčios žemė“ [1] ir istoriko, kraštotyrininko Mečislovo Machuliako (Mieczysław Machulak) knygoje „Nad Solczą i Wisińczą“ [4]. Apie Rudnios mokyklos veiklą, jos mokytojus rašoma pedagogų Antano Lesio ir Jovitos Niūniavaitės-Lesienės knygoje „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ [3].

Rudnioje prie Šalčios upės turėjo vandens malūnus Vitoldas Houwaltas, Rakliškių dvaro savininkas ir Ignacas Voicechovičius. Pirmasis malūnas veikė šioje vietovėje jau 1892 m. Išliko nedaug malūnų pėdsakų, tik medinių polių liekanos upės dugne [4].

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Rudnioje buvo įsteigta lietuviška pradžios mokykla [2].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 184.
2. Rudnia // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 20, p. 392–393.
3. Rudnios pradžios mokykla // Lesys, Antanas, Niūniavaitė-Lesienė, Jovita. Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą. – Vilnius, 2012. – P. 75–76.
4. Machulak, Mieczysław. Gierwiszki (lit. Gerviškės). Gerviškių seniūnija. – Iliustr. // Machulak, Mieczysław. Nad Solczą i Wisińczą. – Połaniec, 2019. – P. 241.

Parengė: Kristina Slavinska (Šalčininkų SVB), 2023