Ūta

Tarp Sakalinės kaimo ir Šalčininkų miesto yra kaimas Ūta, lenkiškai vadinama Huta [1].

Pagal 2011 m. surašymo duomenys Ūtos kaime gyveno 88 gyventojai [2].

Vietovardis Huta  (hűtte) yra vokiečių kalbos kilmės.  Išvertus reiškia pastatą kuriame įrengta stiklo, metalo gamyba [4].

Prieškario metais vienkiemio šeimininkais buvo grafai Vagneriai. Ūtoje veikė stiklo pūtykla [1]. 1866 m. dvarelyje buvo vienas namas, gyveno 7 katalikai [4]. Viensiedžiui priklausė 377,4 ha žemės. Žemėse buvo sodinamos įvairūs grūdų kultūros, bulvės, morkos, runkeliai [3].

Ūtos kaimas minimas kalbininko Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“ (Vilnius, 1993). Minimas kaip kaimas kuriame 1942 metais buvo  užfiksuota  vietinė lietuvių tarmę išlaikiusių senbuvių. Taip pat Mečislavo Machulako (Mieczysław Machulak) knygoje lenkų kalba „W stronę Solecznik“ (Krosno, 2007) ir „Nad Solczą i Wisińczą“ (Wojkówka-Połaniec, 2019).

Literatūra ir šaltiniai

1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 192.
2. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Ūta k., p. 279] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. – P. 274–280; Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Kohutek, Ludwik. Dobra Wielkie Soleczniki: [rozprawa doktorska]. – Wilno, 1934, p. 93–98.
4. Słownik geograficzny Królewstwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1882. – T. 3, p. 229, 233.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2019